| Veiksmažodis; pagrindinės formos: įdrįsti, įdrįsta, įdrįso
|
| Tiesioginė nuosaka
|
|
|
Esamasis
|
Būtasis kartinis
|
Būtasis dažninis
|
Būsimasis
|
| aš
|
įdrįstu
|
įdrįsau
|
įdrįsdavau
|
įdrįsiu
|
| tu
|
įdrįsti
|
įdrįsai
|
įdrįsdavai
|
įdrįsi
|
| jis, ji
|
įdrįsta
|
įdrįso
|
įdrįsdavo
|
įdrįs
|
| mes
|
įdrįstame,
įdrįstam
|
įdrįsome,
įdrįsom
|
įdrįsdavome,
įdrįsdavom
|
įdrįsime,
įdrįsim
|
| jūs
|
įdrįstate,
įdrįstat
|
įdrįsote,
įdrįsot
|
įdrįsdavote,
įdrįsdavot
|
įdrįsite,
įdrįsit
|
| jie, jos
|
įdrįsta
|
įdrįso
|
įdrįsdavo
|
įdrįs
|
| Tariamoji nuosaka
|
|
|
Vienaskaita
|
Daugiskaita
|
| 1 asm.
|
įdrįsčiau
|
įdrįstumėme,
įdrįstumėm,
įdrįstume
|
| 2 asm.
|
įdrįstumei,
įdrįstum
|
įdrįstumėte,
įdrįstumėt
|
| 3 asm.
|
įdrįstų
|
įdrįstų
|
| Liepiamoji nuosaka
|
|
|
Vienaskaita
|
Daugiskaita
|
| 1 asm.
|
-
|
įdrįskime,
įdrįskim
|
| 2 asm.
|
įdrįski,
įdrįsk
|
įdrįskite,
įdrįskit
|
| 3 asm.
|
teįdrįsta,
teįdrįstie
|
teįdrįsta,
teįdrįstie
|
įdrįsot
<= į- + drįsti, drįsta, drįso
