įdrįstu

 Lietuvių kalba

Veiksmažodis

įdrįstu (vks., ties. nuos., es. l., vns., 1 asm.)

Veiksmažodis; pagrindinės formos: įdrįsti, įdrįsta, įdrįso
Tiesioginė nuosaka
	Esamasis	Būtasis kartinis	Būtasis dažninis	Būsimasis
aš	įdrįstu	įdrįsau	įdrįsdavau	įdrįsiu
tu	įdrįsti	įdrįsai	įdrįsdavai	įdrįsi
jis, ji	įdrįsta	įdrįso	įdrįsdavo	įdrįs
mes	įdrįstame, įdrįstam	įdrįsome, įdrįsom	įdrįsdavome, įdrįsdavom	įdrįsime, įdrįsim
jūs	įdrįstate, įdrįstat	įdrįsote, įdrįsot	įdrįsdavote, įdrįsdavot	įdrįsite, įdrįsit
jie, jos	įdrįsta	įdrįso	įdrįsdavo	įdrįs
Tariamoji nuosaka
	Vienaskaita		Daugiskaita
1 asm.	įdrįsčiau		įdrįstumėme, įdrįstumėm, įdrįstume
2 asm.	įdrįstumei, įdrįstum		įdrįstumėte, įdrįstumėt
3 asm.	įdrįstų		įdrįstų
Liepiamoji nuosaka
	Vienaskaita		Daugiskaita
1 asm.	-		įdrįskime, įdrįskim
2 asm.	įdrįski, įdrįsk		įdrįskite, įdrįskit
3 asm.	teįdrįsta, teįdrįstie		teįdrįsta, teįdrįstie

• žr. pagr. f. įdrįsti, įdrįsta, įdrįso
• Skiemenys: į-drįs-tu

įdrįstu

Etimologija

<= į- + drįsti, drįsta, drįso

---

Dalyvis

įdrįstu (būt. l. neveik. dlv., vyr. g. vns. įnag.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. įdrįstas, mot. g. įdrįsta
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	įdrįstas	įdrįsti	įdrįsta	įdrįstos	įdrįsta	-
kilm.	įdrįsto	įdrįstų	įdrįstos	įdrįstų	-	-
naud.	įdrįstam	įdrįstiems	įdrįstai	įdrįstoms	-	-
gal.	įdrįstą	įdrįstus	įdrįstą	įdrįstas	-	-
įnag.	įdrįstu	įdrįstais	įdrįsta	įdrįstomis	-	-
viet.	įdrįstame	įdrįstuose	įdrįstoje	įdrįstose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	įdrįstasis	įdrįstieji	įdrįstoji	įdrįstosios	-	-
kilm.	įdrįstojo	įdrįstųjų	įdrįstosios	įdrįstųjų	-	-
naud.	įdrįstajam	įdrįstiesiems	įdrįstajai	įdrįstosioms	-	-
gal.	įdrįstąjį	įdrįstuosius	įdrįstąją	įdrįstąsias	-	-
įnag.	įdrįstuoju	įdrįstaisiais	įdrįstąja	įdrįstosiomis	-	-
viet.	įdrįstajame	įdrįstuosiuose	įdrįstojoje	įdrįstosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. įdrįstas, mot. g. įdrįsta.
• Skiemenys: į-drįs-tu

įdrįstu

1. tas, kurį įdrįso

Etimologija

<= įdrįsti, įdrįsta, įdrįso <= į- + drįsti, drįsta, drįso

---