įgalioja

 Lietuvių kalba

Veiksmažodis

įgalioja (vks., pagr. f., ties. nuos., es. l., vns., 3 asm., ties. nuos., es. l., dgs., 3 asm.)

Veiksmažodis; pagrindinės formos: įgalioti, įgalioja, įgaliojo
Tiesioginė nuosaka
	Esamasis	Būtasis kartinis	Būtasis dažninis	Būsimasis
aš	įgalioju	įgaliojau	įgaliodavau	įgaliosiu
tu	įgalioji	įgaliojai	įgaliodavai	įgaliosi
jis, ji	įgalioja	įgaliojo	įgaliodavo	įgalios
mes	įgaliojame, įgaliojam	įgaliojome, įgaliojom	įgaliodavome, įgaliodavom	įgaliosime, įgaliosim
jūs	įgaliojate, įgaliojat	įgaliojote, įgaliojot	įgaliodavote, įgaliodavot	įgaliosite, įgaliosit
jie, jos	įgalioja	įgaliojo	įgaliodavo	įgalios
Tariamoji nuosaka
	Vienaskaita		Daugiskaita
1 asm.	įgaliočiau		įgaliotumėme, įgaliotumėm, įgaliotume
2 asm.	įgaliotumei, įgaliotum		įgaliotumėte, įgaliotumėt
3 asm.	įgaliotų		įgaliotų
Liepiamoji nuosaka
	Vienaskaita		Daugiskaita
1 asm.	-		įgaliokime, įgaliokim
2 asm.	įgalioki, įgaliok		įgaliokite, įgaliokit
3 asm.	teįgalioja, teįgaliojie		teįgalioja, teįgaliojie

• žr. pagr. f. įgalioti, įgalioja, įgaliojo

• taip pat žr. es. l. veik. dlv.: įgaliojąs, įgaliojantis, įgaliojanti.
• taip pat žr. būt. k. l. veik. dlv.: įgaliojęs, įgaliojusi.
• taip pat žr. būt. d. l. veik. dlv.: įgaliodavęs, įgaliodavusi.
• taip pat žr. būs. l. veik. dlv.: įgaliosiąs, įgaliosiantis, įgaliosianti.
• taip pat žr. es. l. neveik. dlv.: įgaliojamas, įgaliojama.
• taip pat žr. būt. l. neveik. dlv.: įgaliotas, įgaliota.
• taip pat žr. būs. l. neveik. dlv.: įgaliosimas, įgaliosima.
• taip pat žr. reik. dlv.: įgaliotinas, įgaliotina.
• taip pat žr. pdlv.: įgaliojant, įgaliojus, įgaliodavus, įgaliosiant.
• taip pat žr. psdlv.: įgaliodamas, įgaliodama.
• taip pat žr. bdn.: įgaliote, įgaliotinai.