| Veiksmažodis; pagrindinės formos: įtikinti, įtikina, įtikino
|
| Tiesioginė nuosaka
|
|
|
Esamasis
|
Būtasis kartinis
|
Būtasis dažninis
|
Būsimasis
|
| aš
|
įtikinu
|
įtikinau
|
įtikindavau
|
įtikinsiu
|
| tu
|
įtikini
|
įtikinai
|
įtikindavai
|
įtikinsi
|
| jis, ji
|
įtikina
|
įtikino
|
įtikindavo
|
įtikins
|
| mes
|
įtikiname,
įtikinam
|
įtikinome,
įtikinom
|
įtikindavome,
įtikindavom
|
įtikinsime,
įtikinsim
|
| jūs
|
įtikinate,
įtikinat
|
įtikinote,
įtikinot
|
įtikindavote,
įtikindavot
|
įtikinsite,
įtikinsit
|
| jie, jos
|
įtikina
|
įtikino
|
įtikindavo
|
įtikins
|
| Tariamoji nuosaka
|
|
|
Vienaskaita
|
Daugiskaita
|
| 1 asm.
|
įtikinčiau
|
įtikintumėme,
įtikintumėm,
įtikintume
|
| 2 asm.
|
įtikintumei,
įtikintum
|
įtikintumėte,
įtikintumėt
|
| 3 asm.
|
įtikintų
|
įtikintų
|
| Liepiamoji nuosaka
|
|
|
Vienaskaita
|
Daugiskaita
|
| 1 asm.
|
-
|
įtikinkime,
įtikinkim
|
| 2 asm.
|
įtikinki,
įtikink
|
įtikinkite,
įtikinkit
|
| 3 asm.
|
teįtikina,
teįtikinie
|
teįtikina,
teįtikinie
|
įtikintumėme
<= į- + tikinti, tikina, tikino
