įvaišintojoms

 Lietuvių kalba

Daiktavardis

įvaišintojoms (dkt., mot. g., dgs. naud.)

Daiktavardis
Pagrindinė forma: įvaišintoja
	vienaskaita	daugiskaita
vard.	įvaišintoja	įvaišintojos
kilm.	įvaišintojos	įvaišintojų
naud.	įvaišintojai	įvaišintojoms
gal.	įvaišintoją	įvaišintojas
įnag.	įvaišintoja	įvaišintojomis
viet.	įvaišintojoje	įvaišintojose
šauksm.	įvaišintoja	įvaišintojos

• žr. pagr. f. įvaišintoja
• Taip pat žr. pagr. f. vyr. g. įvaišintojas.

įvaišintojoms

1. ta, kuri įvaišina

Etimologija

<= įvaišinti, įvaišina, įvaišino <= į- + vaišinti, vaišina, vaišino

---