įvaišintojos

 Lietuvių kalba

Daiktavardis

įvaišintojos (dkt., mot. g., vns. kilm., dgs. vard., dgs. šauksm.)

Daiktavardis
Pagrindinė forma: įvaišintoja
	vienaskaita	daugiskaita
vard.	įvaišintoja	įvaišintojos
kilm.	įvaišintojos	įvaišintojų
naud.	įvaišintojai	įvaišintojoms
gal.	įvaišintoją	įvaišintojas
įnag.	įvaišintoja	įvaišintojomis
viet.	įvaišintojoje	įvaišintojose
šauksm.	įvaišintoja	įvaišintojos

• Skiemenys: į-vai-šin-to-jos
• žr. pagr. f. įvaišintoja
• Taip pat žr. pagr. f. vyr. g. įvaišintojas.

įvaišintojos

1. ta, kuri įvaišina

Etimologija

<= įvaišinti, įvaišina, įvaišino <= į- + vaišinti, vaišina, vaišino

---