Veiksmažodis; pagrindinės formos: apgaudinėti, apgaudinėja, apgaudinėjo
|
Tiesioginė nuosaka
|
|
Esamasis
|
Būtasis kartinis
|
Būtasis dažninis
|
Būsimasis
|
aš
|
apgaudinėju
|
apgaudinėjau
|
apgaudinėdavau
|
apgaudinėsiu
|
tu
|
apgaudinėji
|
apgaudinėjai
|
apgaudinėdavai
|
apgaudinėsi
|
jis, ji
|
apgaudinėja
|
apgaudinėjo
|
apgaudinėdavo
|
apgaudinės
|
mes
|
apgaudinėjame, apgaudinėjam
|
apgaudinėjome, apgaudinėjom
|
apgaudinėdavome, apgaudinėdavom
|
apgaudinėsime, apgaudinėsim
|
jūs
|
apgaudinėjate, apgaudinėjat
|
apgaudinėjote, apgaudinėjot
|
apgaudinėdavote, apgaudinėdavot
|
apgaudinėsite, apgaudinėsit
|
jie, jos
|
apgaudinėja
|
apgaudinėjo
|
apgaudinėdavo
|
apgaudinės
|
Tariamoji nuosaka
|
|
Vienaskaita
|
Daugiskaita
|
1 asm.
|
apgaudinėčiau
|
apgaudinėtumėme, apgaudinėtumėm, apgaudinėtume
|
2 asm.
|
apgaudinėtumei, apgaudinėtum
|
apgaudinėtumėte, apgaudinėtumėt
|
3 asm.
|
apgaudinėtų
|
apgaudinėtų
|
Liepiamoji nuosaka
|
|
Vienaskaita
|
Daugiskaita
|
1 asm.
|
-
|
apgaudinėkime, apgaudinėkim
|
2 asm.
|
apgaudinėki, apgaudinėk
|
apgaudinėkite, apgaudinėkit
|
3 asm.
|
teapgaudinėja, teapgaudinėjie
|
teapgaudinėja, teapgaudinėjie
|
apgaudinėtų
apgaudinėtų
- tas, kurį apgaudinėjo
<= apgaudinėti, apgaudinėja, apgaudinėjo