apragintojų

 Lietuvių kalba

Daiktavardis

apragintojų (dkt., vyr. g., dgs. kilm.)

Daiktavardis
Pagrindinė forma: apragintojas
	vienaskaita	daugiskaita
vard.	apragintojas	apragintojai
kilm.	apragintojo	apragintojų
naud.	apragintojui	apragintojams
gal.	apragintoją	apragintojus
įnag.	apragintoju	apragintojais
viet.	apragintojuje	apragintojuose
šauksm.	apragintojau	apragintojai

• Skiemenys: ap-ra-gin-to-jų
• žr. pagr. f. apragintojas
• Taip pat žr. pagr. f. mot. g. apragintoja.

apragintojų (ret.)

1. tas, kuris apragina

Etimologija

<= apraginti, apragina, apragino <= ap- + raginti, ragina, ragino

---

Daiktavardis

apragintojų (dkt., mot. g., dgs. kilm.)

Daiktavardis
Pagrindinė forma: apragintoja
	vienaskaita	daugiskaita
vard.	apragintoja	apragintojos
kilm.	apragintojos	apragintojų
naud.	apragintojai	apragintojoms
gal.	apragintoją	apragintojas
įnag.	apragintoja	apragintojomis
viet.	apragintojoje	apragintojose
šauksm.	apragintoja	apragintojos

• Skiemenys: ap-ra-gin-to-jų
• žr. pagr. f. apragintoja
• Taip pat žr. pagr. f. vyr. g. apragintojas.

apragintojų (ret.)

1. ta, kuri apragina

Etimologija

<= apraginti, apragina, apragino <= ap- + raginti, ragina, ragino

---