apragintojoje

 Lietuvių kalba

Dalyvis

apragintojoje (būt. l. neveik. dlv., įvard. f. mot. g. vns. viet.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. apragintas, mot. g. apraginta
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	apragintas	apraginti	apraginta	apragintos	apraginta	-
kilm.	apraginto	apragintų	apragintos	apragintų	-	-
naud.	apragintam	apragintiems	apragintai	apragintoms	-	-
gal.	apragintą	apragintus	apragintą	apragintas	-	-
įnag.	apragintu	apragintais	apraginta	apragintomis	-	-
viet.	apragintame	apragintuose	apragintoje	apragintose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	apragintasis	apragintieji	apragintoji	apragintosios	-	-
kilm.	apragintojo	apragintųjų	apragintosios	apragintųjų	-	-
naud.	apragintajam	apragintiesiems	apragintajai	apragintosioms	-	-
gal.	apragintąjį	apragintuosius	apragintąją	apragintąsias	-	-
įnag.	apragintuoju	apragintaisiais	apragintąja	apragintosiomis	-	-
viet.	apragintajame	apragintuosiuose	apragintojoje	apragintosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. apragintas, mot. g. apraginta.
• Skiemenys: ap-ra-gin-to-jo-je

apragintojoje (ret.)

1. ta, kurią apragino

Etimologija

<= apraginti, apragina, apragino <= ap- + raginti, ragina, ragino

---

Daiktavardis

apragintojoje (dkt., mot. g., vns. viet.)

Daiktavardis
Pagrindinė forma: apragintoja
	vienaskaita	daugiskaita
vard.	apragintoja	apragintojos
kilm.	apragintojos	apragintojų
naud.	apragintojai	apragintojoms
gal.	apragintoją	apragintojas
įnag.	apragintoja	apragintojomis
viet.	apragintojoje	apragintojose
šauksm.	apragintoja	apragintojos

• Skiemenys: ap-ra-gin-to-jo-je
• žr. pagr. f. apragintoja
• Taip pat žr. pagr. f. vyr. g. apragintojas.

apragintojoje (ret.)

1. ta, kuri apragina

Etimologija

<= apraginti, apragina, apragino <= ap- + raginti, ragina, ragino

---