apragintojo

 Lietuvių kalba

Dalyvis

apragintojo (būt. l. neveik. dlv., įvard. f. vyr. g. vns. kilm.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. apragintas, mot. g. apraginta
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	apragintas	apraginti	apraginta	apragintos	apraginta	-
kilm.	apraginto	apragintų	apragintos	apragintų	-	-
naud.	apragintam	apragintiems	apragintai	apragintoms	-	-
gal.	apragintą	apragintus	apragintą	apragintas	-	-
įnag.	apragintu	apragintais	apraginta	apragintomis	-	-
viet.	apragintame	apragintuose	apragintoje	apragintose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	apragintasis	apragintieji	apragintoji	apragintosios	-	-
kilm.	apragintojo	apragintųjų	apragintosios	apragintųjų	-	-
naud.	apragintajam	apragintiesiems	apragintajai	apragintosioms	-	-
gal.	apragintąjį	apragintuosius	apragintąją	apragintąsias	-	-
įnag.	apragintuoju	apragintaisiais	apragintąja	apragintosiomis	-	-
viet.	apragintajame	apragintuosiuose	apragintojoje	apragintosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. apragintas, mot. g. apraginta.
• Skiemenys: ap-ra-gin-to-jo

apragintojo (ret.)

1. tas, kurį apragino

Etimologija

<= apraginti, apragina, apragino <= ap- + raginti, ragina, ragino

---

Daiktavardis

apragintojo (dkt., vyr. g., vns. kilm.)

Daiktavardis
Pagrindinė forma: apragintojas
	vienaskaita	daugiskaita
vard.	apragintojas	apragintojai
kilm.	apragintojo	apragintojų
naud.	apragintojui	apragintojams
gal.	apragintoją	apragintojus
įnag.	apragintoju	apragintojais
viet.	apragintojuje	apragintojuose
šauksm.	apragintojau	apragintojai

• Skiemenys: ap-ra-gin-to-jo
• žr. pagr. f. apragintojas
• Taip pat žr. pagr. f. mot. g. apragintoja.

apragintojo (ret.)

1. tas, kuris apragina

Etimologija

<= apraginti, apragina, apragino <= ap- + raginti, ragina, ragino

---