| Veiksmažodis; pagrindinės formos: apvokti, apvokia, apvokė
|
| Tiesioginė nuosaka
|
|
|
Esamasis
|
Būtasis kartinis
|
Būtasis dažninis
|
Būsimasis
|
| aš
|
apvokiu
|
apvokiau
|
apvokdavau
|
apvoksiu
|
| tu
|
apvoki
|
apvokei
|
apvokdavai
|
apvoksi
|
| jis, ji
|
apvokia
|
apvokė
|
apvokdavo
|
apvoks
|
| mes
|
apvokiame,
apvokiam
|
apvokėme,
apvokėm
|
apvokdavome,
apvokdavom
|
apvoksime,
apvoksim
|
| jūs
|
apvokiate,
apvokiat
|
apvokėte,
apvokėt
|
apvokdavote,
apvokdavot
|
apvoksite,
apvoksit
|
| jie, jos
|
apvokia
|
apvokė
|
apvokdavo
|
apvoks
|
| Tariamoji nuosaka
|
|
|
Vienaskaita
|
Daugiskaita
|
| 1 asm.
|
apvokčiau
|
apvoktumėme,
apvoktumėm,
apvoktume
|
| 2 asm.
|
apvoktumei,
apvoktum
|
apvoktumėte,
apvoktumėt
|
| 3 asm.
|
apvoktų
|
apvoktų
|
| Liepiamoji nuosaka
|
|
|
Vienaskaita
|
Daugiskaita
|
| 1 asm.
|
-
|
apvokime,
apvokim
|
| 2 asm.
|
apvoki,
apvok
|
apvokite,
apvokit
|
| 3 asm.
|
teapvokia,
teapvokie
|
teapvokia,
teapvokie
|
apvoksit
<= ap- + vokti, vokia, vokė
