Veiksmažodis; pagrindinės formos: atgirdėti, atgirdi, atgirdėjo
|
Tiesioginė nuosaka
|
|
Esamasis
|
Būtasis kartinis
|
Būtasis dažninis
|
Būsimasis
|
aš
|
atgirdžiu
|
atgirdėjau
|
atgirdėdavau
|
atgirdėsiu
|
tu
|
atgirdi
|
atgirdėjai
|
atgirdėdavai
|
atgirdėsi
|
jis, ji
|
atgirdi
|
atgirdėjo
|
atgirdėdavo
|
atgirdės
|
mes
|
atgirdime, atgirdim
|
atgirdėjome, atgirdėjom
|
atgirdėdavome, atgirdėdavom
|
atgirdėsime, atgirdėsim
|
jūs
|
atgirdite, atgirdit
|
atgirdėjote, atgirdėjot
|
atgirdėdavote, atgirdėdavot
|
atgirdėsite, atgirdėsit
|
jie, jos
|
atgirdi
|
atgirdėjo
|
atgirdėdavo
|
atgirdės
|
Tariamoji nuosaka
|
|
Vienaskaita
|
Daugiskaita
|
1 asm.
|
atgirdėčiau
|
atgirdėtumėme, atgirdėtumėm, atgirdėtume
|
2 asm.
|
atgirdėtumei, atgirdėtum
|
atgirdėtumėte, atgirdėtumėt
|
3 asm.
|
atgirdėtų
|
atgirdėtų
|
Liepiamoji nuosaka
|
|
Vienaskaita
|
Daugiskaita
|
1 asm.
|
-
|
atgirdėkime, atgirdėkim
|
2 asm.
|
atgirdėki, atgirdėk
|
atgirdėkite, atgirdėkit
|
3 asm.
|
teatgirdi, teatgirdie
|
teatgirdi, teatgirdie
|
atgirdėtų
<= at- + girdėti, girdi, girdėjo
atgirdėtų
- tas, kurį atgirdėjo
<= atgirdėti, atgirdi, atgirdėjo <= at- + girdėti, girdi, girdėjo
atgirdėtų (tarm.| ryt.)
<= atgirdėti, atgirdi, atgirdėjo <= at- + girdėti, girdi, girdėjo