Veiksmažodis; pagrindinės formos: atsigalvoti, atsigalvoja, atsigalvojo
|
Tiesioginė nuosaka
|
|
Esamasis
|
Būtasis kartinis
|
Būtasis dažninis
|
Būsimasis
|
aš
|
atsigalvoju
|
atsigalvojau
|
atsigalvodavau
|
atsigalvosiu
|
tu
|
atsigalvoji
|
atsigalvojai
|
atsigalvodavai
|
atsigalvosi
|
jis, ji
|
atsigalvoja
|
atsigalvojo
|
atsigalvodavo
|
atsigalvos
|
mes
|
atsigalvojame, atsigalvojam
|
atsigalvojome, atsigalvojom
|
atsigalvodavome, atsigalvodavom
|
atsigalvosime, atsigalvosim
|
jūs
|
atsigalvojate, atsigalvojat
|
atsigalvojote, atsigalvojot
|
atsigalvodavote, atsigalvodavot
|
atsigalvosite, atsigalvosit
|
jie, jos
|
atsigalvoja
|
atsigalvojo
|
atsigalvodavo
|
atsigalvos
|
Tariamoji nuosaka
|
|
Vienaskaita
|
Daugiskaita
|
1 asm.
|
atsigalvočiau
|
atsigalvotumėme, atsigalvotumėm, atsigalvotume
|
2 asm.
|
atsigalvotumei, atsigalvotum
|
atsigalvotumėte, atsigalvotumėt
|
3 asm.
|
atsigalvotų
|
atsigalvotų
|
Liepiamoji nuosaka
|
|
Vienaskaita
|
Daugiskaita
|
1 asm.
|
-
|
atsigalvokime, atsigalvokim
|
2 asm.
|
atsigalvoki, atsigalvok
|
atsigalvokite, atsigalvokit
|
3 asm.
|
teatsigalvoja, teatsigalvojie
|
teatsigalvoja, teatsigalvojie
|
atsigalvoji
<= at- + sangrž. si- + galvoti, galvoja, galvojo