| Veiksmažodis; pagrindinės formos: atsigalvoti, atsigalvoja, atsigalvojo
|
| Tiesioginė nuosaka
|
|
|
Esamasis
|
Būtasis kartinis
|
Būtasis dažninis
|
Būsimasis
|
| aš
|
atsigalvoju
|
atsigalvojau
|
atsigalvodavau
|
atsigalvosiu
|
| tu
|
atsigalvoji
|
atsigalvojai
|
atsigalvodavai
|
atsigalvosi
|
| jis, ji
|
atsigalvoja
|
atsigalvojo
|
atsigalvodavo
|
atsigalvos
|
| mes
|
atsigalvojame,
atsigalvojam
|
atsigalvojome,
atsigalvojom
|
atsigalvodavome,
atsigalvodavom
|
atsigalvosime,
atsigalvosim
|
| jūs
|
atsigalvojate,
atsigalvojat
|
atsigalvojote,
atsigalvojot
|
atsigalvodavote,
atsigalvodavot
|
atsigalvosite,
atsigalvosit
|
| jie, jos
|
atsigalvoja
|
atsigalvojo
|
atsigalvodavo
|
atsigalvos
|
| Tariamoji nuosaka
|
|
|
Vienaskaita
|
Daugiskaita
|
| 1 asm.
|
atsigalvočiau
|
atsigalvotumėme,
atsigalvotumėm,
atsigalvotume
|
| 2 asm.
|
atsigalvotumei,
atsigalvotum
|
atsigalvotumėte,
atsigalvotumėt
|
| 3 asm.
|
atsigalvotų
|
atsigalvotų
|
| Liepiamoji nuosaka
|
|
|
Vienaskaita
|
Daugiskaita
|
| 1 asm.
|
-
|
atsigalvokime,
atsigalvokim
|
| 2 asm.
|
atsigalvoki,
atsigalvok
|
atsigalvokite,
atsigalvokit
|
| 3 asm.
|
teatsigalvoja,
teatsigalvojie
|
teatsigalvoja,
teatsigalvojie
|
atsigalvotumėm
<= at- + sangrž. si- + galvoti, galvoja, galvojo
