derintų

Taip pat žr.: derintu

 Lietuvių kalba

Veiksmažodis

derintų (vks., tar. nuos., vns., 3 asm., tar. nuos., dgs., 3 asm.)

Veiksmažodis; pagrindinės formos: derinti, derina, derino
Tiesioginė nuosaka
	Esamasis	Būtasis kartinis	Būtasis dažninis	Būsimasis
aš	derinu	derinau	derindavau	derinsiu
tu	derini	derinai	derindavai	derinsi
jis, ji	derina	derino	derindavo	derins
mes	deriname, derinam	derinome, derinom	derindavome, derindavom	derinsime, derinsim
jūs	derinate, derinat	derinote, derinot	derindavote, derindavot	derinsite, derinsit
jie, jos	derina	derino	derindavo	derins
Tariamoji nuosaka
	Vienaskaita		Daugiskaita
1 asm.	derinčiau		derintumėme, derintumėm, derintume
2 asm.	derintumei, derintum		derintumėte, derintumėt
3 asm.	derintų		derintų
Liepiamoji nuosaka
	Vienaskaita		Daugiskaita
1 asm.	-		derinkime, derinkim
2 asm.	derinki, derink		derinkite, derinkit
3 asm.	tederina, tederinie		tederina, tederinie

• žr. pagr. f. derinti, derina, derino

---

Dalyvis

derintų (būt. l. neveik. dlv., vyr. g. dgs. kilm., mot. g. dgs. kilm.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. derintas, mot. g. derinta
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	derintas	derinti	derinta	derintos	derinta	-
kilm.	derinto	derintų	derintos	derintų	-	-
naud.	derintam	derintiems	derintai	derintoms	-	-
gal.	derintą	derintus	derintą	derintas	-	-
įnag.	derintu	derintais	derinta	derintomis	-	-
viet.	derintame	derintuose	derintoje	derintose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	derintasis	derintieji	derintoji	derintosios	-	-
kilm.	derintojo	derintųjų	derintosios	derintųjų	-	-
naud.	derintajam	derintiesiems	derintajai	derintosioms	-	-
gal.	derintąjį	derintuosius	derintąją	derintąsias	-	-
įnag.	derintuoju	derintaisiais	derintąja	derintosiomis	-	-
viet.	derintajame	derintuosiuose	derintojoje	derintosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. derintas, mot. g. derinta.
• Skiemenys: de-rin-tų

derintų

1. tas kurį derino

Etimologija

<= derinti, derina, derino

---