gyventų

Taip pat žr.: gyventu

 Lietuvių kalba

Veiksmažodis

gyventų (vks., tar. nuos., vns., 3 asm., tar. nuos., dgs., 3 asm.)

Veiksmažodis; pagrindinės formos: gyventi, gyvena, gyveno
Tiesioginė nuosaka
	Esamasis	Būtasis kartinis	Būtasis dažninis	Būsimasis
aš	gyvenu	gyvenau	gyvendavau	gyvensiu
tu	gyveni	gyvenai	gyvendavai	gyvensi
jis, ji	gyvena	gyveno	gyvendavo	gyvens
mes	gyvename, gyvenam	gyvenome, gyvenom	gyvendavome, gyvendavom	gyvensime, gyvensim
jūs	gyvenate, gyvenat	gyvenote, gyvenot	gyvendavote, gyvendavot	gyvensite, gyvensit
jie, jos	gyvena	gyveno	gyvendavo	gyvens
Tariamoji nuosaka
	Vienaskaita		Daugiskaita
1 asm.	gyvenčiau		gyventumėme, gyventumėm, gyventume
2 asm.	gyventumei, gyventum		gyventumėte, gyventumėt
3 asm.	gyventų		gyventų
Liepiamoji nuosaka
	Vienaskaita		Daugiskaita
1 asm.	-		gyvenkime, gyvenkim
2 asm.	gyvenki, gyvenk		gyvenkite, gyvenkit
3 asm.	tegyvena, tegyvenie		tegyvena, tegyvenie

• žr. pagr. f. gyventi, gyvena, gyveno

---

Dalyvis

gyventų (būt. l. neveik. dlv., vyr. g. dgs. kilm., mot. g. dgs. kilm.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. gyventas, mot. g. gyventa
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	gyventas	gyventi	gyventa	gyventos	gyventa	-
kilm.	gyvento	gyventų	gyventos	gyventų	-	-
naud.	gyventam	gyventiems	gyventai	gyventoms	-	-
gal.	gyventą	gyventus	gyventą	gyventas	-	-
įnag.	gyventu	gyventais	gyventa	gyventomis	-	-
viet.	gyventame	gyventuose	gyventoje	gyventose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	gyventasis	gyventieji	gyventoji	gyventosios	-	-
kilm.	gyventojo	gyventųjų	gyventosios	gyventųjų	-	-
naud.	gyventajam	gyventiesiems	gyventajai	gyventosioms	-	-
gal.	gyventąjį	gyventuosius	gyventąją	gyventąsias	-	-
įnag.	gyventuoju	gyventaisiais	gyventąja	gyventosiomis	-	-
viet.	gyventajame	gyventuosiuose	gyventojoje	gyventosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. gyventas, mot. g. gyventa.
• Skiemenys: gy-ven-tų

gyventų

1. tas, kurį gyveno

Etimologija

<= gyventi, gyvena, gyveno

---