išgėrove

 Lietuvių kalba

Daiktavardis

išgėrove (dkt., vyr. g., vns. viet., vns. šauksm.)

Daiktavardis
Pagrindinė forma: išgėrovas
	vienaskaita	daugiskaita
vard.	išgėrovas	išgėrovai
kilm.	išgėrovo	išgėrovų
naud.	išgėrovui	išgėrovams
gal.	išgėrovą	išgėrovus
įnag.	išgėrovu	išgėrovais
viet.	išgėrove	išgėrovuose
šauksm.	išgėrove	išgėrovai

• Skiemenys: iš-gė-ro-ve
• žr. pagr. f. išgėrovas
• Taip pat žr. pagr. f. mot. g. išgėrovė.

išgėrove

1. tas, kuris išgeria

Etimologija

<= išgerti, išgeria, išgėrė <= iš- + gerti, geria, gėrė

---

Daiktavardis

išgėrove (dkt., mot. g., vns. įnag., vns. šauksm.)

Daiktavardis
Pagrindinė forma: išgėrovė
	vienaskaita	daugiskaita
vard.	išgėrovė	išgėrovės
kilm.	išgėrovės	išgėrovių
naud.	išgėrovei	išgėrovėms
gal.	išgėrovę	išgėroves
įnag.	išgėrove	išgėrovėmis
viet.	išgėrovėje	išgėrovėse
šauksm.	išgėrove	išgėrovės

• Skiemenys: iš-gė-ro-ve
• žr. pagr. f. išgėrovė
• Taip pat žr. pagr. f. vyr. g. išgėrovas.

išgėrove

1. ta, kuri išgeria

Etimologija

<= išgerti, išgeria, išgėrė <= iš- + gerti, geria, gėrė

---