išgersiančiais

 Lietuvių kalba

Dalyvis

išgersiančiais (būs. l. veik. dlv., vyr. g. dgs. įnag.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. išgersiantis, mot. g. išgersianti
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	išgersiąs, išgersiantis	išgersią, išgersiantys	išgersianti	išgersiančios	-	išgersią
kilm.	išgersiančio	išgersiančių	išgersiančios	išgersiančių	-	-
naud.	išgersiančiam	išgersiantiems, išgersiantiem	išgersiančiai	išgersiančioms, išgersiančiom	-	-
gal.	išgersiantį	išgersiančius	išgersiančią	išgersiančias	-	-
įnag.	išgersiančiu	išgersiančiais	išgersiančia	išgersiančiomis	-	-
viet.	išgersiančiame, išgersiančiam	išgersiančiuose, išgersiančiuos	išgersiančioje, išgersiančioj	išgersiančiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	išgersiantysis	išgersiantieji	išgersiančioji	išgersiančiosios	-	-
kilm.	išgersiančiojo	išgersiančiųjų	išgersiančiosios	išgersiančiųjų	-	-
naud.	išgersiančiajam	išgersiantiesiems	išgersiančiajai	išgersiančiosioms	-	-
gal.	išgersiantįjį	išgersiančiuosius	išgersiančiąją	išgersiančiąsias	-	-
įnag.	išgersiančiuoju	išgersiančiaisiais	išgersiančiąja	išgersiančiosiomis	-	-
viet.	išgersiančiajame	išgersiančiuosiuose	išgersiančiojoje	išgersiančiosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. išgersiantis, mot. g. išgersianti.
• Skiemenys: iš-ger-sian-čiais

išgersiančiais

1. tas, kuris išgers

Etimologija

<= išgerti, išgeria, išgėrė <= iš- + gerti, geria, gėrė

---