išgersimoji

 Lietuvių kalba

Dalyvis

išgersimoji (būs. l. neveik. dlv., įvard. f. mot. g. vns. vard.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. išgersimas, mot. g. išgersima
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	išgersimas	išgersimi	išgersima	išgersimos	išgersima	-
kilm.	išgersimo	išgersimų	išgersimos	išgersimų	-	-
naud.	išgersimam	išgersimiems	išgersimai	išgersimoms	-	-
gal.	išgersimą	išgersimus	išgersimą	išgersimas	-	-
įnag.	išgersimu	išgersimais	išgersima	išgersimomis	-	-
viet.	išgersimame	išgersimuose	išgersimoje	išgersimose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	išgersimasis	išgersimieji	išgersimoji	išgersimosios	-	-
kilm.	išgersimojo	išgersimųjų	išgersimosios	išgersimųjų	-	-
naud.	išgersimajam	išgersimiesiems	išgersimajai	išgersimosioms	-	-
gal.	išgersimąjį	išgersimuosius	išgersimąją	išgersimąsias	-	-
įnag.	išgersimuoju	išgersimaisiais	išgersimąja	išgersimosiomis	-	-
viet.	išgersimajame	išgersimuosiuose	išgersimojoje	išgersimosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. išgersimas, mot. g. išgersima.
• Skiemenys: iš-ger-si-mo-ji

išgersimoji

1. ta, kurią išgers

Etimologija

<= išgerti, išgeria, išgėrė <= iš- + gerti, geria, gėrė

---