išplepėtina

Taip pat žr.: išplepėtiną

 Lietuvių kalba

Dalyvis

išplepėtina (reik. dlv., mot. g. pagr. f., mot. g. vns. vard., mot. g. vns. įnag., bev. g. vns. vard.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. išplepėtinas, mot. g. išplepėtina
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	išplepėtinas	išplepėtini	išplepėtina	išplepėtinos	išplepėtina	-
kilm.	išplepėtino	išplepėtinų	išplepėtinos	išplepėtinų	-	-
naud.	išplepėtinam	išplepėtiniems	išplepėtinai	išplepėtinoms	-	-
gal.	išplepėtiną	išplepėtinus	išplepėtiną	išplepėtinas	-	-
įnag.	išplepėtinu	išplepėtinais	išplepėtina	išplepėtinomis	-	-
viet.	išplepėtiname	išplepėtinuose	išplepėtinoje	išplepėtinose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	išplepėtinasis	išplepėtinieji	išplepėtinoji	išplepėtinosios	-	-
kilm.	išplepėtinojo	išplepėtinųjų	išplepėtinosios	išplepėtinųjų	-	-
naud.	išplepėtinajam	išplepėtiniesiems	išplepėtinajai	išplepėtinosioms	-	-
gal.	išplepėtinąjį	išplepėtinuosius	išplepėtinąją	išplepėtinąsias	-	-
įnag.	išplepėtinuoju	išplepėtinaisiais	išplepėtinąja	išplepėtinosiomis	-	-
viet.	išplepėtinajame	išplepėtinuosiuose	išplepėtinojoje	išplepėtinosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. išplepėtinas.

Etimologija

<= išplepėti, išplepa, išplepėjo

---