išplepėti

 Lietuvių kalba

Veiksmažodis

išplepėti (vks., pagr. f., bendr.)

Veiksmažodis; pagrindinės formos: išplepėti, išplepa, išplepėjo
Tiesioginė nuosaka
	Esamasis	Būtasis kartinis	Būtasis dažninis	Būsimasis
aš	išplepu	išplepėjau	išplepėdavau	išplepėsiu
tu	išplepi	išplepėjai	išplepėdavai	išplepėsi
jis, ji	išplepa	išplepėjo	išplepėdavo	išplepės
mes	išplepame, išplepam	išplepėjome, išplepėjom	išplepėdavome, išplepėdavom	išplepėsime, išplepėsim
jūs	išplepate, išplepat	išplepėjote, išplepėjot	išplepėdavote, išplepėdavot	išplepėsite, išplepėsit
jie, jos	išplepa	išplepėjo	išplepėdavo	išplepės
Tariamoji nuosaka
	Vienaskaita		Daugiskaita
1 asm.	išplepėčiau		išplepėtumėme, išplepėtumėm, išplepėtume
2 asm.	išplepėtumei, išplepėtum		išplepėtumėte, išplepėtumėt
3 asm.	išplepėtų		išplepėtų
Liepiamoji nuosaka
	Vienaskaita		Daugiskaita
1 asm.	-		išplepėkime, išplepėkim
2 asm.	išplepėki, išplepėk		išplepėkite, išplepėkit
3 asm.	teišplepa, teišplepie		teišplepa, teišplepie

• žr. pagr. f. išplepėti, išplepa, išplepėjo

• taip pat žr. es. l. veik. dlv.: išplepąs, išplepantis, išplepanti.
• taip pat žr. būt. k. l. veik. dlv.: išplepėjęs, išplepėjusi.
• taip pat žr. būt. d. l. veik. dlv.: išplepėdavęs, išplepėdavusi.
• taip pat žr. būs. l. veik. dlv.: išplepėsiąs, išplepėsiantis, išplepėsianti.
• taip pat žr. es. l. neveik. dlv.: išplepamas, išplepama.
• taip pat žr. būt. l. neveik. dlv.: išplepėtas, išplepėta.
• taip pat žr. būs. l. neveik. dlv.: išplepėsimas, išplepėsima.
• taip pat žr. reik. dlv.: išplepėtinas, išplepėtina.
• taip pat žr. pdlv.: išplepant, išplepėjus, išplepėdavus, išplepėsiant.
• taip pat žr. psdlv.: išplepėdamas, išplepėdama.
• taip pat žr. bdn.: išplepėte, išplepėtinai.
• Skiemenys: iš-ple-pė-ti

išplepėti

1. išpasakoti kitų slepiamą dalyką
   • Paslaptį išplepėjo.
2. kurį laiką plepėti, tuščiai šnekėti
   • Susitiks ką, tai ir išplepės ligi vakaro.
3. (šnek.) plepant išvirti
   • Bulvės jau išplepėjo.

Etimologija

iš- + plepėti, plepa, plepėjo

Antonimai

    išplepėti: bendrai

neišplepėti (lt)

Išvestiniai žodžiai

    išplepėti: Išvestiniai žodžiai

išsiplepėjimas (lt) išsiplepėti (lt)

neišplepėti (lt) plepėjimas (lt)

Vertimai

  išplepėti: bendrai

Anglų kalba: blab (en) (to), tell (en)

---

Dalyvis

išplepėti (būt. l. neveik. dlv., vyr. g. dgs. vard.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. išplepėtas, mot. g. išplepėta
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	išplepėtas	išplepėti	išplepėta	išplepėtos	išplepėta	-
kilm.	išplepėto	išplepėtų	išplepėtos	išplepėtų	-	-
naud.	išplepėtam	išplepėtiems	išplepėtai	išplepėtoms	-	-
gal.	išplepėtą	išplepėtus	išplepėtą	išplepėtas	-	-
įnag.	išplepėtu	išplepėtais	išplepėta	išplepėtomis	-	-
viet.	išplepėtame	išplepėtuose	išplepėtoje	išplepėtose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	išplepėtasis	išplepėtieji	išplepėtoji	išplepėtosios	-	-
kilm.	išplepėtojo	išplepėtųjų	išplepėtosios	išplepėtųjų	-	-
naud.	išplepėtajam	išplepėtiesiems	išplepėtajai	išplepėtosioms	-	-
gal.	išplepėtąjį	išplepėtuosius	išplepėtąją	išplepėtąsias	-	-
įnag.	išplepėtuoju	išplepėtaisiais	išplepėtąja	išplepėtosiomis	-	-
viet.	išplepėtajame	išplepėtuosiuose	išplepėtojoje	išplepėtosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. išplepėtas, mot. g. išplepėta.
• Skiemenys: iš-ple-pė-ti

išplepėti

1. tas, kurį išplepėjo

Etimologija

<= išplepėti, išplepa, išplepėjo

---