plepėti

 Lietuvių kalba

Veiksmažodis

plepėti (vks., pagr. f., bendr.)

Veiksmažodis; pagrindinės formos: plepėti, plepa, plepėjo
Tiesioginė nuosaka
	Esamasis	Būtasis kartinis	Būtasis dažninis	Būsimasis
aš	plepu	plepėjau	plepėdavau	plepėsiu
tu	plepi	plepėjai	plepėdavai	plepėsi
jis, ji	plepa	plepėjo	plepėdavo	plepės
mes	plepame, plepam	plepėjome, plepėjom	plepėdavome, plepėdavom	plepėsime, plepėsim
jūs	plepate, plepat	plepėjote, plepėjot	plepėdavote, plepėdavot	plepėsite, plepėsit
jie, jos	plepa	plepėjo	plepėdavo	plepės
Tariamoji nuosaka
	Vienaskaita		Daugiskaita
1 asm.	plepėčiau		plepėtumėme, plepėtumėm, plepėtume
2 asm.	plepėtumei, plepėtum		plepėtumėte, plepėtumėt
3 asm.	plepėtų		plepėtų
Liepiamoji nuosaka
	Vienaskaita		Daugiskaita
1 asm.	-		plepėkime, plepėkim
2 asm.	plepėki, plepėk		plepėkite, plepėkit
3 asm.	teplepa, teplepie		teplepa, teplepie

• žr. pagr. f. plepėti, plepa, plepėjo

• taip pat žr. es. l. veik. dlv.: plepąs, plepantis, plepanti.
• taip pat žr. būt. k. l. veik. dlv.: plepėjęs, plepėjusi.
• taip pat žr. būt. d. l. veik. dlv.: plepėdavęs, plepėdavusi.
• taip pat žr. būs. l. veik. dlv.: plepėsiąs, plepėsiantis, plepėsianti.
• taip pat žr. es. l. neveik. dlv.: plepamas, plepama.
• taip pat žr. būt. l. neveik. dlv.: plepėtas, plepėta.
• taip pat žr. būs. l. neveik. dlv.: plepėsimas, plepėsima.
• taip pat žr. reik. dlv.: plepėtinas, plepėtina.
• taip pat žr. pdlv.: plepant, plepėjus, plepėdavus, plepėsiant.
• taip pat žr. psdlv.: plepėdamas, plepėdama.
• taip pat žr. bdn.: plepėte, plepėtinai.
• Skiemenys: ple-pė-ti

plepėti

1. daug ir be reikalo šnekėti
   • Plepa niekus. Pati nežino, ką plepa.
2. pasakoti ką nereikalinga
   • Jis man čia plepėjo visokių naujienų.
3. (šnek.) su garsu virti, kunkuliuoti
   • Plepa košė.

Sinonimai

    plepėti: bendrai

kalbėti (lt)

Antonimai

    plepėti: bendrai

neplepėti (lt)

Išvestiniai žodžiai

    plepėti: Išvestiniai žodžiai

apiplepėti (lt) atsiplepėti (lt) išplepėti (lt) neplepėti (lt) nuplepėti (lt) paplepėti (lt) plepėjimasis (lt) plepėjimas (lt)

plepėtis (lt) plepėtojas (lt) plepėtoja (lt) praplepėti (lt) priplepėti (lt) suplepėti (lt) užsiplepėti (lt) įplepėti (lt)

Vertimai

  plepėti: bendrai

Anglų kalba: babble (en), chatter (en), talk (en), blab (en) (to)

Italų kalba: chiacchierare (it), parlare (it)

---

Dalyvis

plepėti (būt. l. neveik. dlv., vyr. g. dgs. vard.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. plepėtas, mot. g. plepėta
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	plepėtas	plepėti	plepėta	plepėtos	plepėta	-
kilm.	plepėto	plepėtų	plepėtos	plepėtų	-	-
naud.	plepėtam	plepėtiems	plepėtai	plepėtoms	-	-
gal.	plepėtą	plepėtus	plepėtą	plepėtas	-	-
įnag.	plepėtu	plepėtais	plepėta	plepėtomis	-	-
viet.	plepėtame	plepėtuose	plepėtoje	plepėtose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	plepėtasis	plepėtieji	plepėtoji	plepėtosios	-	-
kilm.	plepėtojo	plepėtųjų	plepėtosios	plepėtųjų	-	-
naud.	plepėtajam	plepėtiesiems	plepėtajai	plepėtosioms	-	-
gal.	plepėtąjį	plepėtuosius	plepėtąją	plepėtąsias	-	-
įnag.	plepėtuoju	plepėtaisiais	plepėtąja	plepėtosiomis	-	-
viet.	plepėtajame	plepėtuosiuose	plepėtojoje	plepėtosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. plepėtas, mot. g. plepėta.

plepėti

1. tas, kurį plepėjo

Etimologija

<= plepėti, plepa, plepėjo

---