plepėtų

Taip pat žr.: plepėtu

 Lietuvių kalba

Veiksmažodis

plepėtų (vks., tar. nuos., vns., 3 asm., tar. nuos., dgs., 3 asm.)

Veiksmažodis; pagrindinės formos: plepėti, plepa, plepėjo
Tiesioginė nuosaka
	Esamasis	Būtasis kartinis	Būtasis dažninis	Būsimasis
aš	plepu	plepėjau	plepėdavau	plepėsiu
tu	plepi	plepėjai	plepėdavai	plepėsi
jis, ji	plepa	plepėjo	plepėdavo	plepės
mes	plepame, plepam	plepėjome, plepėjom	plepėdavome, plepėdavom	plepėsime, plepėsim
jūs	plepate, plepat	plepėjote, plepėjot	plepėdavote, plepėdavot	plepėsite, plepėsit
jie, jos	plepa	plepėjo	plepėdavo	plepės
Tariamoji nuosaka
	Vienaskaita		Daugiskaita
1 asm.	plepėčiau		plepėtumėme, plepėtumėm, plepėtume
2 asm.	plepėtumei, plepėtum		plepėtumėte, plepėtumėt
3 asm.	plepėtų		plepėtų
Liepiamoji nuosaka
	Vienaskaita		Daugiskaita
1 asm.	-		plepėkime, plepėkim
2 asm.	plepėki, plepėk		plepėkite, plepėkit
3 asm.	teplepa, teplepie		teplepa, teplepie

• žr. pagr. f. plepėti, plepa, plepėjo

---

Dalyvis

plepėtų (būt. l. neveik. dlv., vyr. g. dgs. kilm., mot. g. dgs. kilm.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. plepėtas, mot. g. plepėta
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	plepėtas	plepėti	plepėta	plepėtos	plepėta	-
kilm.	plepėto	plepėtų	plepėtos	plepėtų	-	-
naud.	plepėtam	plepėtiems	plepėtai	plepėtoms	-	-
gal.	plepėtą	plepėtus	plepėtą	plepėtas	-	-
įnag.	plepėtu	plepėtais	plepėta	plepėtomis	-	-
viet.	plepėtame	plepėtuose	plepėtoje	plepėtose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	plepėtasis	plepėtieji	plepėtoji	plepėtosios	-	-
kilm.	plepėtojo	plepėtųjų	plepėtosios	plepėtųjų	-	-
naud.	plepėtajam	plepėtiesiems	plepėtajai	plepėtosioms	-	-
gal.	plepėtąjį	plepėtuosius	plepėtąją	plepėtąsias	-	-
įnag.	plepėtuoju	plepėtaisiais	plepėtąja	plepėtosiomis	-	-
viet.	plepėtajame	plepėtuosiuose	plepėtojoje	plepėtosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. plepėtas, mot. g. plepėta.

plepėtų

1. tas, kurį plepėjo

Etimologija

<= plepėti, plepa, plepėjo

---