| Veiksmažodis; pagrindinės formos: išplepėti, išplepa, išplepėjo
|
| Tiesioginė nuosaka
|
|
|
Esamasis
|
Būtasis kartinis
|
Būtasis dažninis
|
Būsimasis
|
| aš
|
išplepu
|
išplepėjau
|
išplepėdavau
|
išplepėsiu
|
| tu
|
išplepi
|
išplepėjai
|
išplepėdavai
|
išplepėsi
|
| jis, ji
|
išplepa
|
išplepėjo
|
išplepėdavo
|
išplepės
|
| mes
|
išplepame,
išplepam
|
išplepėjome,
išplepėjom
|
išplepėdavome,
išplepėdavom
|
išplepėsime,
išplepėsim
|
| jūs
|
išplepate,
išplepat
|
išplepėjote,
išplepėjot
|
išplepėdavote,
išplepėdavot
|
išplepėsite,
išplepėsit
|
| jie, jos
|
išplepa
|
išplepėjo
|
išplepėdavo
|
išplepės
|
| Tariamoji nuosaka
|
|
|
Vienaskaita
|
Daugiskaita
|
| 1 asm.
|
išplepėčiau
|
išplepėtumėme,
išplepėtumėm,
išplepėtume
|
| 2 asm.
|
išplepėtumei,
išplepėtum
|
išplepėtumėte,
išplepėtumėt
|
| 3 asm.
|
išplepėtų
|
išplepėtų
|
| Liepiamoji nuosaka
|
|
|
Vienaskaita
|
Daugiskaita
|
| 1 asm.
|
-
|
išplepėkime,
išplepėkim
|
| 2 asm.
|
išplepėki,
išplepėk
|
išplepėkite,
išplepėkit
|
| 3 asm.
|
teišplepa,
teišplepie
|
teišplepa,
teišplepie
|
