išplepėjo

 Lietuvių kalba

Veiksmažodis

išplepėjo (vks., pagr. f., ties. nuos., būt. k. l., vns., 3 asm., ties. nuos., būt. k. l., dgs., 3 asm.)

Veiksmažodis; pagrindinės formos: išplepėti, išplepa, išplepėjo
Tiesioginė nuosaka
	Esamasis	Būtasis kartinis	Būtasis dažninis	Būsimasis
aš	išplepu	išplepėjau	išplepėdavau	išplepėsiu
tu	išplepi	išplepėjai	išplepėdavai	išplepėsi
jis, ji	išplepa	išplepėjo	išplepėdavo	išplepės
mes	išplepame, išplepam	išplepėjome, išplepėjom	išplepėdavome, išplepėdavom	išplepėsime, išplepėsim
jūs	išplepate, išplepat	išplepėjote, išplepėjot	išplepėdavote, išplepėdavot	išplepėsite, išplepėsit
jie, jos	išplepa	išplepėjo	išplepėdavo	išplepės
Tariamoji nuosaka
	Vienaskaita		Daugiskaita
1 asm.	išplepėčiau		išplepėtumėme, išplepėtumėm, išplepėtume
2 asm.	išplepėtumei, išplepėtum		išplepėtumėte, išplepėtumėt
3 asm.	išplepėtų		išplepėtų
Liepiamoji nuosaka
	Vienaskaita		Daugiskaita
1 asm.	-		išplepėkime, išplepėkim
2 asm.	išplepėki, išplepėk		išplepėkite, išplepėkit
3 asm.	teišplepa, teišplepie		teišplepa, teišplepie

• žr. pagr. f. išplepėti, išplepa, išplepėjo

• taip pat žr. es. l. veik. dlv.: išplepąs, išplepantis, išplepanti.
• taip pat žr. būt. k. l. veik. dlv.: išplepėjęs, išplepėjusi.
• taip pat žr. būt. d. l. veik. dlv.: išplepėdavęs, išplepėdavusi.
• taip pat žr. būs. l. veik. dlv.: išplepėsiąs, išplepėsiantis, išplepėsianti.
• taip pat žr. es. l. neveik. dlv.: išplepamas, išplepama.
• taip pat žr. būt. l. neveik. dlv.: išplepėtas, išplepėta.
• taip pat žr. būs. l. neveik. dlv.: išplepėsimas, išplepėsima.
• taip pat žr. reik. dlv.: išplepėtinas, išplepėtina.
• taip pat žr. pdlv.: išplepant, išplepėjus, išplepėdavus, išplepėsiant.
• taip pat žr. psdlv.: išplepėdamas, išplepėdama.
• taip pat žr. bdn.: išplepėte, išplepėtinai.