išragintojų

 Lietuvių kalba

Daiktavardis

išragintojų (dkt., vyr. g., dgs. kilm.)

Daiktavardis
Pagrindinė forma: išragintojas
	vienaskaita	daugiskaita
vard.	išragintojas	išragintojai
kilm.	išragintojo	išragintojų
naud.	išragintojui	išragintojams
gal.	išragintoją	išragintojus
įnag.	išragintoju	išragintojais
viet.	išragintojuje	išragintojuose
šauksm.	išragintojau	išragintojai

• Skiemenys: iš-ra-gin-to-jų
• žr. pagr. f. išragintojas
• Taip pat žr. pagr. f. mot. g. išragintoja.

išragintojų

1. tas, kuris išragina

Etimologija

<= išraginti, išragina, išragino <= iš- + raginti, ragina, ragino

---

Daiktavardis

išragintojų (dkt., mot. g., dgs. kilm.)

Daiktavardis
Pagrindinė forma: išragintoja
	vienaskaita	daugiskaita
vard.	išragintoja	išragintojos
kilm.	išragintojos	išragintojų
naud.	išragintojai	išragintojoms
gal.	išragintoją	išragintojas
įnag.	išragintoja	išragintojomis
viet.	išragintojoje	išragintojose
šauksm.	išragintoja	išragintojos

• Skiemenys: iš-ra-gin-to-jų
• žr. pagr. f. išragintoja
• Taip pat žr. pagr. f. vyr. g. išragintojas.

išragintojų

1. ta, kuri išragina

Etimologija

<= išraginti, išragina, išragino <= iš- + raginti, ragina, ragino

---