išsivaišinsimąja

Taip pat žr.: išsivaišinsimąją

Dalyvis

taisyti

išsivaišinsimąja

  1. ta, kurią išsivaišins

Etimologija

taisyti

<= išsivaišinti, išsivaišina, išsivaišino <= išvaišinti, išvaišina, išvaišino <= iš- + vaišinti, vaišina, vaišino