Taip pat žr.: išsivaišinsimu

Dalyvis

taisyti

išsivaišinsimų

  1. tas, kurį išsivaišins

Etimologija

taisyti

<= išsivaišinti, išsivaišina, išsivaišino <= išvaišinti, išvaišina, išvaišino <= iš- + vaišinti, vaišina, vaišino