išsivogtojo

 Lietuvių kalba

Dalyvis

išsivogtojo (būt. l. neveik. dlv., įvard. f. vyr. g. vns. kilm.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. išsivogtas, mot. g. išsivogta
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	išsivogtas	išsivogti	išsivogta	išsivogtos	išsivogta	-
kilm.	išsivogto	išsivogtų	išsivogtos	išsivogtų	-	-
naud.	išsivogtam	išsivogtiems	išsivogtai	išsivogtoms	-	-
gal.	išsivogtą	išsivogtus	išsivogtą	išsivogtas	-	-
įnag.	išsivogtu	išsivogtais	išsivogta	išsivogtomis	-	-
viet.	išsivogtame	išsivogtuose	išsivogtoje	išsivogtose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	išsivogtasis	išsivogtieji	išsivogtoji	išsivogtosios	-	-
kilm.	išsivogtojo	išsivogtųjų	išsivogtosios	išsivogtųjų	-	-
naud.	išsivogtajam	išsivogtiesiems	išsivogtajai	išsivogtosioms	-	-
gal.	išsivogtąjį	išsivogtuosius	išsivogtąją	išsivogtąsias	-	-
įnag.	išsivogtuoju	išsivogtaisiais	išsivogtąja	išsivogtosiomis	-	-
viet.	išsivogtajame	išsivogtuosiuose	išsivogtojoje	išsivogtosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. išsivogtas, mot. g. išsivogta.
• Skiemenys: iš-si-vog-to-jo

išsivogtojo

1. tas, kurį išsivogė

Etimologija

<= išsivogti, išsivagia, išsivogė <= iš- + sangrž. si- + vogti, vagia, vogė

---