išskaitąs

 Lietuvių kalba

Dalyvis

išskaitąs (es. l. veik. dlv., vyr. g. vns. vard.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. išskaitantis, mot. g. išskaitanti
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	išskaitąs, išskaitantis	išskaitą, išskaitantys	išskaitanti	išskaitančios	-	išskaitą
kilm.	išskaitančio	išskaitančių	išskaitančios	išskaitančių	-	-
naud.	išskaitančiam	išskaitantiems, išskaitantiem	išskaitančiai	išskaitančioms, išskaitančiom	-	-
gal.	išskaitantį	išskaitančius	išskaitančią	išskaitančias	-	-
įnag.	išskaitančiu	išskaitančiais	išskaitančia	išskaitančiomis	-	-
viet.	išskaitančiame, išskaitančiam	išskaitančiuose, išskaitančiuos	išskaitančioje, išskaitančioj	išskaitančiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	išskaitantysis	išskaitantieji	išskaitančioji	išskaitančiosios	-	-
kilm.	išskaitančiojo	išskaitančiųjų	išskaitančiosios	išskaitančiųjų	-	-
naud.	išskaitančiajam	išskaitantiesiems	išskaitančiajai	išskaitančiosioms	-	-
gal.	išskaitantįjį	išskaitančiuosius	išskaitančiąją	išskaitančiąsias	-	-
įnag.	išskaitančiuoju	išskaitančiaisiais	išskaitančiąja	išskaitančiosiomis	-	-
viet.	išskaitančiajame	išskaitančiuosiuose	išskaitančiojoje	išskaitančiosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. išskaitantis, mot. g. išskaitanti.
• Skiemenys: iš-skai-tąs

išskaitąs

1. tas, kuris išskaito

Etimologija

<= išskaityti, išskaito, išskaitė <= iš- + skaityti, skaito, skaitė

Vertimai

  išskaitąs: bendrai

---