išskaityti

 Lietuvių kalba

Veiksmažodis

išskaityti (vks., pagr. f., bendr.)

Veiksmažodis; pagrindinės formos: išskaityti, išskaito, išskaitė
Tiesioginė nuosaka
	Esamasis	Būtasis kartinis	Būtasis dažninis	Būsimasis
aš	išskaitau	išskaičiau	išskaitydavau	išskaitysiu
tu	išskaitai	išskaitei	išskaitydavai	išskaitysi
jis, ji	išskaito	išskaitė	išskaitydavo	išskaitys
mes	išskaitome, išskaitom	išskaitėme, išskaitėm	išskaitydavome, išskaitydavom	išskaitysime, išskaitysim
jūs	išskaitote, išskaitot	išskaitėte, išskaitėt	išskaitydavote, išskaitydavot	išskaitysite, išskaitysit
jie, jos	išskaito	išskaitė	išskaitydavo	išskaitys
Tariamoji nuosaka
	Vienaskaita		Daugiskaita
1 asm.	išskaityčiau		išskaitytumėme, išskaitytumėm, išskaitytume
2 asm.	išskaitytumei, išskaitytum		išskaitytumėte, išskaitytumėt
3 asm.	išskaitytų		išskaitytų
Liepiamoji nuosaka
	Vienaskaita		Daugiskaita
1 asm.	-		išskaitykime, išskaitykim
2 asm.	išskaityki, išskaityk		išskaitykite, išskaitykit
3 asm.	teišskaito, teišskaitai		teišskaito, teišskaitai

• žr. pagr. f. išskaityti, išskaito, išskaitė

• taip pat žr. es. l. veik. dlv.: išskaitąs, išskaitantis, išskaitanti.
• taip pat žr. būt. k. l. veik. dlv.: išskaitęs, išskaičiusi.
• taip pat žr. būt. d. l. veik. dlv.: išskaitydavęs, išskaitydavusi.
• taip pat žr. būs. l. veik. dlv.: išskaitysiąs, išskaitysiantis, išskaitysianti.
• taip pat žr. es. l. neveik. dlv.: išskaitomas, išskaitoma.
• taip pat žr. būt. l. neveik. dlv.: išskaitytas, išskaityta.
• taip pat žr. būs. l. neveik. dlv.: išskaitysimas, išskaitysima.
• taip pat žr. reik. dlv.: išskaitytinas, išskaitytina.
• taip pat žr. pdlv.: išskaitant, išskaičius, išskaitydavus, išskaitysiant.
• taip pat žr. psdlv.: išskaitydamas, išskaitydama.
• taip pat žr. bdn.: išskaityte, išskaitytinai.
• Skiemenys: iš-skai-ty-ti

išskaityti

1. atpažinti rašto ženklus, galėti perskaityti, įskaityti
   • Jo rašyseną sunku išskaityti. Parašas neišskaitomas.
2. sužinoti iš raštų
   • Tą žinią išskaitė laikraščiuose.
3. (prk.) atpažinti iš tam tikrų ženklų
   • Išskaitė kito mintis.
4. paimti iš sumos tam tikrą dalį.

Etimologija

<= iš- + skaityti, skaito, skaitė

Antonimai

    išskaityti: bendrai

neišskaityti (lt)

Išvestiniai žodžiai

    išskaityti: Išvestiniai žodžiai

išsiskaityti (lt) išskaitymas (lt) išskaitytojas (lt) (vyr. g.)

išskaitytoja (lt) (mot. g.) neišskaityti (lt)

Vertimai

  išskaityti: bendrai

Anglų kalba: decipher (en)

---

Dalyvis

išskaityti (būt. l. neveik. dlv., vyr. g. dgs. vard.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. išskaitytas, mot. g. išskaityta
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	išskaitytas	išskaityti	išskaityta	išskaitytos	išskaityta	-
kilm.	išskaityto	išskaitytų	išskaitytos	išskaitytų	-	-
naud.	išskaitytam	išskaitytiems	išskaitytai	išskaitytoms	-	-
gal.	išskaitytą	išskaitytus	išskaitytą	išskaitytas	-	-
įnag.	išskaitytu	išskaitytais	išskaityta	išskaitytomis	-	-
viet.	išskaitytame	išskaitytuose	išskaitytoje	išskaitytose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	išskaitytasis	išskaitytieji	išskaitytoji	išskaitytosios	-	-
kilm.	išskaitytojo	išskaitytųjų	išskaitytosios	išskaitytųjų	-	-
naud.	išskaitytajam	išskaitytiesiems	išskaitytajai	išskaitytosioms	-	-
gal.	išskaitytąjį	išskaitytuosius	išskaitytąją	išskaitytąsias	-	-
įnag.	išskaitytuoju	išskaitytaisiais	išskaitytąja	išskaitytosiomis	-	-
viet.	išskaitytajame	išskaitytuosiuose	išskaitytojoje	išskaitytosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. išskaitytas, mot. g. išskaityta.
• Skiemenys: iš-skai-ty-ti

išskaityti

1. tas, kurį išskaitė

Etimologija

<= išskaityti, išskaito, išskaitė <= iš- + skaityti, skaito, skaitė

---