išskaitysimąją

 Lietuvių kalba

Dalyvis

išskaitysimąją (būs. l. neveik. dlv., įvard. f. mot. g. vns. gal.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. išskaitysimas, mot. g. išskaitysima
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	išskaitysimas	išskaitysimi	išskaitysima	išskaitysimos	išskaitysima	-
kilm.	išskaitysimo	išskaitysimų	išskaitysimos	išskaitysimų	-	-
naud.	išskaitysimam	išskaitysimiems	išskaitysimai	išskaitysimoms	-	-
gal.	išskaitysimą	išskaitysimus	išskaitysimą	išskaitysimas	-	-
įnag.	išskaitysimu	išskaitysimais	išskaitysima	išskaitysimomis	-	-
viet.	išskaitysimame	išskaitysimuose	išskaitysimoje	išskaitysimose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	išskaitysimasis	išskaitysimieji	išskaitysimoji	išskaitysimosios	-	-
kilm.	išskaitysimojo	išskaitysimųjų	išskaitysimosios	išskaitysimųjų	-	-
naud.	išskaitysimajam	išskaitysimiesiems	išskaitysimajai	išskaitysimosioms	-	-
gal.	išskaitysimąjį	išskaitysimuosius	išskaitysimąją	išskaitysimąsias	-	-
įnag.	išskaitysimuoju	išskaitysimaisiais	išskaitysimąja	išskaitysimosiomis	-	-
viet.	išskaitysimajame	išskaitysimuosiuose	išskaitysimojoje	išskaitysimosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. išskaitysimas, mot. g. išskaitysima.
• Skiemenys: iš-skai-ty-si-mą-ją

išskaitysimąją

1. ta, kurią išskaitys

Etimologija

<= išskaityti, išskaito, išskaitė <= iš- + skaityti, skaito, skaitė

---