ištikrintojų

 Lietuvių kalba

Daiktavardis

ištikrintojų (dkt., vyr. g., dgs. kilm.)

Daiktavardis
Pagrindinė forma: ištikrintojas
	vienaskaita	daugiskaita
vard.	ištikrintojas	ištikrintojai
kilm.	ištikrintojo	ištikrintojų
naud.	ištikrintojui	ištikrintojams
gal.	ištikrintoją	ištikrintojus
įnag.	ištikrintoju	ištikrintojais
viet.	ištikrintojuje	ištikrintojuose
šauksm.	ištikrintojau	ištikrintojai

• Skiemenys: iš-tik-rin-to-jų
• žr. pagr. f. ištikrintojas
• Taip pat žr. pagr. f. mot. g. ištikrintoja.

ištikrintojų

1. tas, kuris ištikrina

Etimologija

<= ištikrinti, ištikrina, ištikrino <= iš- + tikrinti, tikrina, tikrino

---

Daiktavardis

ištikrintojų (dkt., mot. g., dgs. kilm.)

Daiktavardis
Pagrindinė forma: ištikrintoja
	vienaskaita	daugiskaita
vard.	ištikrintoja	ištikrintojos
kilm.	ištikrintojos	ištikrintojų
naud.	ištikrintojai	ištikrintojoms
gal.	ištikrintoją	ištikrintojas
įnag.	ištikrintoja	ištikrintojomis
viet.	ištikrintojoje	ištikrintojose
šauksm.	ištikrintoja	ištikrintojos

• Skiemenys: iš-tik-rin-to-jų
• žr. pagr. f. ištikrintoja
• Taip pat žr. pagr. f. vyr. g. ištikrintojas.

ištikrintojų

1. ta, kuri ištikrina

Etimologija

<= ištikrinti, ištikrina, ištikrino <= iš- + tikrinti, tikrina, tikrino

---