ištikrintoju

 Lietuvių kalba

Daiktavardis

ištikrintoju (dkt., vyr. g., vns. įnag.)

Daiktavardis
Pagrindinė forma: ištikrintojas
	vienaskaita	daugiskaita
vard.	ištikrintojas	ištikrintojai
kilm.	ištikrintojo	ištikrintojų
naud.	ištikrintojui	ištikrintojams
gal.	ištikrintoją	ištikrintojus
įnag.	ištikrintoju	ištikrintojais
viet.	ištikrintojuje	ištikrintojuose
šauksm.	ištikrintojau	ištikrintojai

• Skiemenys: iš-tik-rin-to-ju
• žr. pagr. f. ištikrintojas
• Taip pat žr. pagr. f. mot. g. ištikrintoja.

ištikrintoju

1. tas, kuris ištikrina

Etimologija

<= ištikrinti, ištikrina, ištikrino <= iš- + tikrinti, tikrina, tikrino

---