Vikižodynas

ištikrintojo

 Lietuvių kalba taisyti

Dalyvis taisyti

ištikrintojo (būt. l. neveik. dlv., įvard. f. vyr. g. vns. kilm.)
Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. ištikrintas, mot. g. ištikrinta
Neįvardžiuotinės formos
  vyriškoji giminė moteriškoji giminė bevardė giminė
  vienaskaita daugiskaita vienaskaita daugiskaita vienaskaita daugiskaita
vard. ištikrintas ištikrinti ištikrinta ištikrintos ištikrinta -
kilm. ištikrinto ištikrintų ištikrintos ištikrintų - -
naud. ištikrintam ištikrintiems ištikrintai ištikrintoms - -
gal. ištikrintą ištikrintus ištikrintą ištikrintas - -
įnag. ištikrintu ištikrintais ištikrinta ištikrintomis - -
viet. ištikrintame ištikrintuose ištikrintoje ištikrintose - -
Įvardžiuotinės formos
  vyriškoji giminė moteriškoji giminė bevardė giminė
  vienaskaita daugiskaita vienaskaita daugiskaita vienaskaita daugiskaita
vard. ištikrintasis ištikrintieji ištikrintoji ištikrintosios - -
kilm. ištikrintojo ištikrintųjų ištikrintosios ištikrintųjų - -
naud. ištikrintajam ištikrintiesiems ištikrintajai ištikrintosioms - -
gal. ištikrintąjį ištikrintuosius ištikrintąją ištikrintąsias - -
įnag. ištikrintuoju ištikrintaisiais ištikrintąja ištikrintosiomis - -
viet. ištikrintajame ištikrintuosiuose ištikrintojoje ištikrintosiose - -

ištikrintojo

  1. tas, kurį ištikrino

Etimologija taisyti

<= ištikrinti, ištikrina, ištikrino <= iš- + tikrinti, tikrina, tikrino


Daiktavardis taisyti

ištikrintojo (dkt., vyr. g., vns. kilm.)
Daiktavardis
Pagrindinė forma: ištikrintojas
  vienaskaita daugiskaita
vard. ištikrintojas ištikrintojai
kilm. ištikrintojo ištikrintojų
naud. ištikrintojui ištikrintojams
gal. ištikrintoją ištikrintojus
įnag. ištikrintoju ištikrintojais
viet. ištikrintojuje ištikrintojuose
šauksm. ištikrintojau ištikrintojai

ištikrintojo

  1. tas, kuris ištikrina

Etimologija taisyti

<= ištikrinti, ištikrina, ištikrino <= iš- + tikrinti, tikrina, tikrino


Gauta iš „https://lt.wiktionary.org/w/index.php?title=ištikrintojo&oldid=935043“