ištikrintų

 Lietuvių kalba

Veiksmažodis

ištikrintų (vks., tar. nuos., vns., 3 asm., tar. nuos., dgs., 3 asm.)

Veiksmažodis; pagrindinės formos: ištikrinti, ištikrina, ištikrino
Tiesioginė nuosaka
	Esamasis	Būtasis kartinis	Būtasis dažninis	Būsimasis
aš	ištikrinu	ištikrinau	ištikrindavau	ištikrinsiu
tu	ištikrini	ištikrinai	ištikrindavai	ištikrinsi
jis, ji	ištikrina	ištikrino	ištikrindavo	ištikrins
mes	ištikriname, ištikrinam	ištikrinome, ištikrinom	ištikrindavome, ištikrindavom	ištikrinsime, ištikrinsim
jūs	ištikrinate, ištikrinat	ištikrinote, ištikrinot	ištikrindavote, ištikrindavot	ištikrinsite, ištikrinsit
jie, jos	ištikrina	ištikrino	ištikrindavo	ištikrins
Tariamoji nuosaka
	Vienaskaita		Daugiskaita
1 asm.	ištikrinčiau		ištikrintumėme, ištikrintumėm, ištikrintume
2 asm.	ištikrintumei, ištikrintum		ištikrintumėte, ištikrintumėt
3 asm.	ištikrintų		ištikrintų
Liepiamoji nuosaka
	Vienaskaita		Daugiskaita
1 asm.	-		ištikrinkime, ištikrinkim
2 asm.	ištikrinki, ištikrink		ištikrinkite, ištikrinkit
3 asm.	teištikrina, teištikrinie		teištikrina, teištikrinie

• žr. pagr. f. ištikrinti, ištikrina, ištikrino
• Skiemenys: iš-tik-rin-tų

ištikrintų

Etimologija

<= iš- + tikrinti, tikrina, tikrino

---

Dalyvis

ištikrintų (būt. l. neveik. dlv., vyr. g. dgs. kilm., mot. g. dgs. kilm.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. ištikrintas, mot. g. ištikrinta
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	ištikrintas	ištikrinti	ištikrinta	ištikrintos	ištikrinta	-
kilm.	ištikrinto	ištikrintų	ištikrintos	ištikrintų	-	-
naud.	ištikrintam	ištikrintiems	ištikrintai	ištikrintoms	-	-
gal.	ištikrintą	ištikrintus	ištikrintą	ištikrintas	-	-
įnag.	ištikrintu	ištikrintais	ištikrinta	ištikrintomis	-	-
viet.	ištikrintame	ištikrintuose	ištikrintoje	ištikrintose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	ištikrintasis	ištikrintieji	ištikrintoji	ištikrintosios	-	-
kilm.	ištikrintojo	ištikrintųjų	ištikrintosios	ištikrintųjų	-	-
naud.	ištikrintajam	ištikrintiesiems	ištikrintajai	ištikrintosioms	-	-
gal.	ištikrintąjį	ištikrintuosius	ištikrintąją	ištikrintąsias	-	-
įnag.	ištikrintuoju	ištikrintaisiais	ištikrintąja	ištikrintosiomis	-	-
viet.	ištikrintajame	ištikrintuosiuose	ištikrintojoje	ištikrintosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. ištikrintas, mot. g. ištikrinta.
• Skiemenys: iš-tik-rin-tų

ištikrintų

1. tas, kurį ištikrino

Etimologija

<= ištikrinti, ištikrina, ištikrino <= iš- + tikrinti, tikrina, tikrino

---

Siekinys

• Skiemenys: iš-tik-rin-tų

ištikrintų (tarm.| ryt.)

Etimologija

<= ištikrinti, ištikrina, ištikrino <= iš- + tikrinti, tikrina, tikrino

Antonimai

    ištikrintų: bendrai

neištikrintų (lt)

Vertimai

  ištikrintų: bendrai

---