išvengtų

Taip pat žr.: išvengtu

 Lietuvių kalba

Veiksmažodis

išvengtų (vks., tar. nuos., vns., 3 asm., tar. nuos., dgs., 3 asm.)

Veiksmažodis; pagrindinės formos: išvengti, išvengia, išvengė
Tiesioginė nuosaka
	Esamasis	Būtasis kartinis	Būtasis dažninis	Būsimasis
aš	išvengiu	išvengiau	išvengdavau	išvengsiu
tu	išvengi	išvengei	išvengdavai	išvengsi
jis, ji	išvengia	išvengė	išvengdavo	išvengs
mes	išvengiame, išvengiam	išvengėme, išvengėm	išvengdavome, išvengdavom	išvengsime, išvengsim
jūs	išvengiate, išvengiat	išvengėte, išvengėt	išvengdavote, išvengdavot	išvengsite, išvengsit
jie, jos	išvengia	išvengė	išvengdavo	išvengs
Tariamoji nuosaka
	Vienaskaita		Daugiskaita
1 asm.	išvengčiau		išvengtumėme, išvengtumėm, išvengtume
2 asm.	išvengtumei, išvengtum		išvengtumėte, išvengtumėt
3 asm.	išvengtų		išvengtų
Liepiamoji nuosaka
	Vienaskaita		Daugiskaita
1 asm.	-		išvenkime, išvenkim
2 asm.	išvenki, išvenk		išvenkite, išvenkit
3 asm.	teišvengia, teišvengie		teišvengia, teišvengie

• žr. pagr. f. išvengti, išvengia, išvengė

---

Dalyvis

išvengtų (būt. l. neveik. dlv., vyr. g. dgs. kilm., mot. g. dgs. kilm.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. išvengtas, mot. g. išvengta
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	išvengtas	išvengti	išvengta	išvengtos	išvengta	-
kilm.	išvengto	išvengtų	išvengtos	išvengtų	-	-
naud.	išvengtam	išvengtiems	išvengtai	išvengtoms	-	-
gal.	išvengtą	išvengtus	išvengtą	išvengtas	-	-
įnag.	išvengtu	išvengtais	išvengta	išvengtomis	-	-
viet.	išvengtame	išvengtuose	išvengtoje	išvengtose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	išvengtasis	išvengtieji	išvengtoji	išvengtosios	-	-
kilm.	išvengtojo	išvengtųjų	išvengtosios	išvengtųjų	-	-
naud.	išvengtajam	išvengtiesiems	išvengtajai	išvengtosioms	-	-
gal.	išvengtąjį	išvengtuosius	išvengtąją	išvengtąsias	-	-
įnag.	išvengtuoju	išvengtaisiais	išvengtąja	išvengtosiomis	-	-
viet.	išvengtajame	išvengtuosiuose	išvengtojoje	išvengtosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. išvengtas, mot. g. išvengta.
• Skiemenys: iš-veng-tų

išvengtų

1. tas, kurio išvengė

Etimologija

<= išvengti, išvengia, išvengė

---