jaudintų

 Lietuvių kalba

Veiksmažodis

jaudintų (vks., tar. nuos., vns., 3 asm., tar. nuos., dgs., 3 asm.)

Veiksmažodis; pagrindinės formos: jaudinti, jaudina, jaudino
Tiesioginė nuosaka
	Esamasis	Būtasis kartinis	Būtasis dažninis	Būsimasis
aš	jaudinu	jaudinau	jaudindavau	jaudinsiu
tu	jaudini	jaudinai	jaudindavai	jaudinsi
jis, ji	jaudina	jaudino	jaudindavo	jaudins
mes	jaudiname, jaudinam	jaudinome, jaudinom	jaudindavome, jaudindavom	jaudinsime, jaudinsim
jūs	jaudinate, jaudinat	jaudinote, jaudinot	jaudindavote, jaudindavot	jaudinsite, jaudinsit
jie, jos	jaudina	jaudino	jaudindavo	jaudins
Tariamoji nuosaka
	Vienaskaita		Daugiskaita
1 asm.	jaudinčiau		jaudintumėme, jaudintumėm, jaudintume
2 asm.	jaudintumei, jaudintum		jaudintumėte, jaudintumėt
3 asm.	jaudintų		jaudintų
Liepiamoji nuosaka
	Vienaskaita		Daugiskaita
1 asm.	-		jaudinkime, jaudinkim
2 asm.	jaudinki, jaudink		jaudinkite, jaudinkit
3 asm.	tejaudina, tejaudinie		tejaudina, tejaudinie

• žr. pagr. f. jaudinti, jaudina, jaudino
• Skiemenys: jau-din-tų

jaudintų

---

Dalyvis

jaudintų (būt. l. neveik. dlv., vyr. g. dgs. kilm., mot. g. dgs. kilm.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. jaudintas, mot. g. jaudinta
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	jaudintas	jaudinti	jaudinta	jaudintos	jaudinta	-
kilm.	jaudinto	jaudintų	jaudintos	jaudintų	-	-
naud.	jaudintam	jaudintiems	jaudintai	jaudintoms	-	-
gal.	jaudintą	jaudintus	jaudintą	jaudintas	-	-
įnag.	jaudintu	jaudintais	jaudinta	jaudintomis	-	-
viet.	jaudintame	jaudintuose	jaudintoje	jaudintose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	jaudintasis	jaudintieji	jaudintoji	jaudintosios	-	-
kilm.	jaudintojo	jaudintųjų	jaudintosios	jaudintųjų	-	-
naud.	jaudintajam	jaudintiesiems	jaudintajai	jaudintosioms	-	-
gal.	jaudintąjį	jaudintuosius	jaudintąją	jaudintąsias	-	-
įnag.	jaudintuoju	jaudintaisiais	jaudintąja	jaudintosiomis	-	-
viet.	jaudintajame	jaudintuosiuose	jaudintojoje	jaudintosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. jaudintas, mot. g. jaudinta.
• Skiemenys: jau-din-tų

jaudintų

1. tas, kurį jaudino

Etimologija

<= jaudinti, jaudina, jaudino

---

Siekinys

• Skiemenys: jau-din-tų

jaudintų (tarm.| ryt.)

Etimologija

<= jaudinti, jaudina, jaudino

Antonimai

    jaudintų: bendrai

nejaudintų (lt)

Vertimai

  jaudintų: bendrai

---