kelią

Taip pat žr.: kelia

 Lietuvių kalba

Daiktavardis

kelią (dkt., vyr. g.) 4-ta kirčiuotė

Daiktavardis
Pagrindinė forma: kẽlias
	vienaskaita	daugiskaita
vard.	kẽlias	keliaĩ
kilm.	kẽlio	kelių̃
naud.	kẽliui	keliáms
gal.	kẽlią	kẽliùs
įnag.	keliù	keliaĩs
viet.	keliujè	keliuosè
šauksm.	kẽliau, kelỹ	keliaĩ

• žr. pagr. f. kẽlias

---

Dalyvis

kelią (es. l. veik. dlv., vyr. g. dgs. vard., bev. g. dgs. vard.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. keliantis, mot. g. kelianti
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	keliąs, keliantis	kelią, keliantys	kelianti	keliančios	-	kelią
kilm.	keliančio	keliančių	keliančios	keliančių	-	-
naud.	keliančiam	keliantiems, keliantiem	keliančiai	keliančioms, keliančiom	-	-
gal.	keliantį	keliančius	keliančią	keliančias	-	-
įnag.	keliančiu	keliančiais	keliančia	keliančiomis	-	-
viet.	keliančiame, keliančiam	keliančiuose, keliančiuos	keliančioje, keliančioj	keliančiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	keliantysis	keliantieji	keliančioji	keliančiosios	-	-
kilm.	keliančiojo	keliančiųjų	keliančiosios	keliančiųjų	-	-
naud.	keliančiajam	keliantiesiems	keliančiajai	keliančiosioms	-	-
gal.	keliantįjį	keliančiuosius	keliančiąją	keliančiąsias	-	-
įnag.	keliančiuoju	keliančiaisiais	keliančiąja	keliančiosiomis	-	-
viet.	keliančiajame	keliančiuosiuose	keliančiojoje	keliančiosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. keliantis, mot. g. kelianti.

kelią

1. tie, kurie kelia

Etimologija

<= kelti, kelia, kėlė

---