keliu

Taip pat žr.: kelių

 Lietuvių kalba

Daiktavardis

keliu (dkt., vyr. g.) 4-ta kirčiuotė

Daiktavardis
Pagrindinė forma: kẽlias
	vienaskaita	daugiskaita
vard.	kẽlias	keliaĩ
kilm.	kẽlio	kelių̃
naud.	kẽliui	keliáms
gal.	kẽlią	kẽliùs
įnag.	keliù	keliaĩs
viet.	keliujè	keliuosè
šauksm.	kẽliau, kelỹ	keliaĩ

• žr. pagr. f. kẽlias

Veiksmažodis

keliu (vks., ties. nuos., es. l., vns., 1 asm.)

Veiksmažodis; pagrindinės formos: kelti, kelia, kėlė
Tiesioginė nuosaka
	Esamasis	Būtasis kartinis	Būtasis dažninis	Būsimasis
aš	keliu	kėliau	keldavau	kelsiu
tu	keli	kėlei	keldavai	kelsi
jis, ji	kelia	kėlė	keldavo	kels
mes	keliame, keliam	kėlėme, kėlėm	keldavome, keldavom	kelsime, kelsim
jūs	keliate, keliat	kėlėte, kėlėt	keldavote, keldavot	kelsite, kelsit
jie, jos	kelia	kėlė	keldavo	kels
Tariamoji nuosaka
	Vienaskaita		Daugiskaita
1 asm.	kelčiau		keltumėme, keltumėm, keltume
2 asm.	keltumei, keltum		keltumėte, keltumėt
3 asm.	keltų		keltų
Liepiamoji nuosaka
	Vienaskaita		Daugiskaita
1 asm.	-		kelkime, kelkim
2 asm.	kelki, kelk		kelkite, kelkit
3 asm.	tekelia, tekelie		tekelia, tekelie

• žr. pagr. f. kelti, kelia, kėlė