Veiksmažodis; pagrindinės formos: kalbėti, kalba, kalbėjo
|
Tiesioginė nuosaka
|
|
Esamasis
|
Būtasis kartinis
|
Būtasis dažninis
|
Būsimasis
|
aš
|
kalbu
|
kalbėjau
|
kalbėdavau
|
kalbėsiu
|
tu
|
kalbi
|
kalbėjai
|
kalbėdavai
|
kalbėsi
|
jis, ji
|
kalba
|
kalbėjo
|
kalbėdavo
|
kalbės
|
mes
|
kalbame, kalbam
|
kalbėjome, kalbėjom
|
kalbėdavome, kalbėdavom
|
kalbėsime, kalbėsim
|
jūs
|
kalbate, kalbat
|
kalbėjote, kalbėjot
|
kalbėdavote, kalbėdavot
|
kalbėsite, kalbėsit
|
jie, jos
|
kalba
|
kalbėjo
|
kalbėdavo
|
kalbės
|
Tariamoji nuosaka
|
|
Vienaskaita
|
Daugiskaita
|
1 asm.
|
kalbėčiau
|
kalbėtumėme, kalbėtumėm, kalbėtume
|
2 asm.
|
kalbėtumei, kalbėtum
|
kalbėtumėte, kalbėtumėt
|
3 asm.
|
kalbėtų
|
kalbėtų
|
Liepiamoji nuosaka
|
|
Vienaskaita
|
Daugiskaita
|
1 asm.
|
-
|
kalbėkime, kalbėkim
|
2 asm.
|
kalbėki, kalbėk
|
kalbėkite, kalbėkit
|
3 asm.
|
tekalba, tekalbie
|
tekalba, tekalbie
|
kalbėtų
kalbėtų
- tas, kurį kalbėjo
<= kalbėti, kalba, kalbėjo