mėgintų

Taip pat žr.: mėgintu

 Lietuvių kalba

Veiksmažodis

mėgintų (vks., tar. nuos., vns., 3 asm., tar. nuos., dgs., 3 asm.)

Veiksmažodis; pagrindinės formos: mėginti, mėgina, mėgino
Tiesioginė nuosaka
	Esamasis	Būtasis kartinis	Būtasis dažninis	Būsimasis
aš	mėginu	mėginau	mėgindavau	mėginsiu
tu	mėgini	mėginai	mėgindavai	mėginsi
jis, ji	mėgina	mėgino	mėgindavo	mėgins
mes	mėginame, mėginam	mėginome, mėginom	mėgindavome, mėgindavom	mėginsime, mėginsim
jūs	mėginate, mėginat	mėginote, mėginot	mėgindavote, mėgindavot	mėginsite, mėginsit
jie, jos	mėgina	mėgino	mėgindavo	mėgins
Tariamoji nuosaka
	Vienaskaita		Daugiskaita
1 asm.	mėginčiau		mėgintumėme, mėgintumėm, mėgintume
2 asm.	mėgintumei, mėgintum		mėgintumėte, mėgintumėt
3 asm.	mėgintų		mėgintų
Liepiamoji nuosaka
	Vienaskaita		Daugiskaita
1 asm.	-		mėginkime, mėginkim
2 asm.	mėginki, mėgink		mėginkite, mėginkit
3 asm.	temėgina, temėginie		temėgina, temėginie

• žr. pagr. f. mėginti, mėgina, mėgino

---

Dalyvis

mėgintų (būt. l. neveik. dlv., vyr. g. dgs. kilm., mot. g. dgs. kilm.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. mėgintas, mot. g. mėginta
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	mėgintas	mėginti	mėginta	mėgintos	mėginta	-
kilm.	mėginto	mėgintų	mėgintos	mėgintų	-	-
naud.	mėgintam	mėgintiems	mėgintai	mėgintoms	-	-
gal.	mėgintą	mėgintus	mėgintą	mėgintas	-	-
įnag.	mėgintu	mėgintais	mėginta	mėgintomis	-	-
viet.	mėgintame	mėgintuose	mėgintoje	mėgintose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	mėgintasis	mėgintieji	mėgintoji	mėgintosios	-	-
kilm.	mėgintojo	mėgintųjų	mėgintosios	mėgintųjų	-	-
naud.	mėgintajam	mėgintiesiems	mėgintajai	mėgintosioms	-	-
gal.	mėgintąjį	mėgintuosius	mėgintąją	mėgintąsias	-	-
įnag.	mėgintuoju	mėgintaisiais	mėgintąja	mėgintosiomis	-	-
viet.	mėgintajame	mėgintuosiuose	mėgintojoje	mėgintosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. mėgintas, mot. g. mėginta.

mėgintų

1. tas, kurį mėgino

Etimologija

<= mėginti, mėgina, mėgino

---