mirkčiotų

Taip pat žr.: mirkčiotu

 Lietuvių kalba

Veiksmažodis

mirkčiotų (vks., tar. nuos., vns., 3 asm., tar. nuos., dgs., 3 asm.)

Veiksmažodis; pagrindinės formos: mirkčioti, mirkčioja, mirkčiojo
Tiesioginė nuosaka
	Esamasis	Būtasis kartinis	Būtasis dažninis	Būsimasis
aš	mirkčioju	mirkčiojau	mirkčiodavau	mirkčiosiu
tu	mirkčioji	mirkčiojai	mirkčiodavai	mirkčiosi
jis, ji	mirkčioja	mirkčiojo	mirkčiodavo	mirkčios
mes	mirkčiojame, mirkčiojam	mirkčiojome, mirkčiojom	mirkčiodavome, mirkčiodavom	mirkčiosime, mirkčiosim
jūs	mirkčiojate, mirkčiojat	mirkčiojote, mirkčiojot	mirkčiodavote, mirkčiodavot	mirkčiosite, mirkčiosit
jie, jos	mirkčioja	mirkčiojo	mirkčiodavo	mirkčios
Tariamoji nuosaka
	Vienaskaita		Daugiskaita
1 asm.	mirkčiočiau		mirkčiotumėme, mirkčiotumėm, mirkčiotume
2 asm.	mirkčiotumei, mirkčiotum		mirkčiotumėte, mirkčiotumėt
3 asm.	mirkčiotų		mirkčiotų
Liepiamoji nuosaka
	Vienaskaita		Daugiskaita
1 asm.	-		mirkčiokime, mirkčiokim
2 asm.	mirkčioki, mirkčiok		mirkčiokite, mirkčiokit
3 asm.	temirkčioja, temirkčiojie		temirkčioja, temirkčiojie

• žr. pagr. f. mirkčioti, mirkčioja, mirkčiojo

---

Dalyvis

mirkčiotų (būt. l. neveik. dlv., vyr. g. dgs. kilm., mot. g. dgs. kilm.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. mirkčiotas, mot. g. mirkčiota
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	mirkčiotas	mirkčioti	mirkčiota	mirkčiotos	mirkčiota	-
kilm.	mirkčioto	mirkčiotų	mirkčiotos	mirkčiotų	-	-
naud.	mirkčiotam	mirkčiotiems	mirkčiotai	mirkčiotoms	-	-
gal.	mirkčiotą	mirkčiotus	mirkčiotą	mirkčiotas	-	-
įnag.	mirkčiotu	mirkčiotais	mirkčiota	mirkčiotomis	-	-
viet.	mirkčiotame	mirkčiotuose	mirkčiotoje	mirkčiotose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	mirkčiotasis	mirkčiotieji	mirkčiotoji	mirkčiotosios	-	-
kilm.	mirkčiotojo	mirkčiotųjų	mirkčiotosios	mirkčiotųjų	-	-
naud.	mirkčiotajam	mirkčiotiesiems	mirkčiotajai	mirkčiotosioms	-	-
gal.	mirkčiotąjį	mirkčiotuosius	mirkčiotąją	mirkčiotąsias	-	-
įnag.	mirkčiotuoju	mirkčiotaisiais	mirkčiotąja	mirkčiotosiomis	-	-
viet.	mirkčiotajame	mirkčiotuosiuose	mirkčiotojoje	mirkčiotosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. mirkčiotas, mot. g. mirkčiota.

mirkčiotų

1. tas, kurį mirkčiojo

Etimologija

<= mirkčioti, mirkčioja, mirkčiojo

---