| Veiksmažodis; pagrindinės formos: nagrinėti, nagrinėja, nagrinėjo
|
| Tiesioginė nuosaka
|
|
|
Esamasis
|
Būtasis kartinis
|
Būtasis dažninis
|
Būsimasis
|
| aš
|
nagrinėju
|
nagrinėjau
|
nagrinėdavau
|
nagrinėsiu
|
| tu
|
nagrinėji
|
nagrinėjai
|
nagrinėdavai
|
nagrinėsi
|
| jis, ji
|
nagrinėja
|
nagrinėjo
|
nagrinėdavo
|
nagrinės
|
| mes
|
nagrinėjame,
nagrinėjam
|
nagrinėjome,
nagrinėjom
|
nagrinėdavome,
nagrinėdavom
|
nagrinėsime,
nagrinėsim
|
| jūs
|
nagrinėjate,
nagrinėjat
|
nagrinėjote,
nagrinėjot
|
nagrinėdavote,
nagrinėdavot
|
nagrinėsite,
nagrinėsit
|
| jie, jos
|
nagrinėja
|
nagrinėjo
|
nagrinėdavo
|
nagrinės
|
| Tariamoji nuosaka
|
|
|
Vienaskaita
|
Daugiskaita
|
| 1 asm.
|
nagrinėčiau
|
nagrinėtumėme,
nagrinėtumėm,
nagrinėtume
|
| 2 asm.
|
nagrinėtumei,
nagrinėtum
|
nagrinėtumėte,
nagrinėtumėt
|
| 3 asm.
|
nagrinėtų
|
nagrinėtų
|
| Liepiamoji nuosaka
|
|
|
Vienaskaita
|
Daugiskaita
|
| 1 asm.
|
-
|
nagrinėkime,
nagrinėkim
|
| 2 asm.
|
nagrinėki,
nagrinėk
|
nagrinėkite,
nagrinėkit
|
| 3 asm.
|
tenagrinėja,
tenagrinėjie
|
tenagrinėja,
tenagrinėjie
|
