nagrinėtų

Taip pat žr.: nagrinėtu

 Lietuvių kalba

Veiksmažodis

nagrinėtų (vks., tar. nuos., vns., 3 asm., tar. nuos., dgs., 3 asm.)

Veiksmažodis; pagrindinės formos: nagrinėti, nagrinėja, nagrinėjo
Tiesioginė nuosaka
	Esamasis	Būtasis kartinis	Būtasis dažninis	Būsimasis
aš	nagrinėju	nagrinėjau	nagrinėdavau	nagrinėsiu
tu	nagrinėji	nagrinėjai	nagrinėdavai	nagrinėsi
jis, ji	nagrinėja	nagrinėjo	nagrinėdavo	nagrinės
mes	nagrinėjame, nagrinėjam	nagrinėjome, nagrinėjom	nagrinėdavome, nagrinėdavom	nagrinėsime, nagrinėsim
jūs	nagrinėjate, nagrinėjat	nagrinėjote, nagrinėjot	nagrinėdavote, nagrinėdavot	nagrinėsite, nagrinėsit
jie, jos	nagrinėja	nagrinėjo	nagrinėdavo	nagrinės
Tariamoji nuosaka
	Vienaskaita		Daugiskaita
1 asm.	nagrinėčiau		nagrinėtumėme, nagrinėtumėm, nagrinėtume
2 asm.	nagrinėtumei, nagrinėtum		nagrinėtumėte, nagrinėtumėt
3 asm.	nagrinėtų		nagrinėtų
Liepiamoji nuosaka
	Vienaskaita		Daugiskaita
1 asm.	-		nagrinėkime, nagrinėkim
2 asm.	nagrinėki, nagrinėk		nagrinėkite, nagrinėkit
3 asm.	tenagrinėja, tenagrinėjie		tenagrinėja, tenagrinėjie

• žr. pagr. f. nagrinėti, nagrinėja, nagrinėjo

---

Dalyvis

nagrinėtų (būt. l. neveik. dlv., vyr. g. dgs. kilm., mot. g. dgs. kilm.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. nagrinėtas, mot. g. nagrinėta
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	nagrinėtas	nagrinėti	nagrinėta	nagrinėtos	nagrinėta	-
kilm.	nagrinėto	nagrinėtų	nagrinėtos	nagrinėtų	-	-
naud.	nagrinėtam	nagrinėtiems	nagrinėtai	nagrinėtoms	-	-
gal.	nagrinėtą	nagrinėtus	nagrinėtą	nagrinėtas	-	-
įnag.	nagrinėtu	nagrinėtais	nagrinėta	nagrinėtomis	-	-
viet.	nagrinėtame	nagrinėtuose	nagrinėtoje	nagrinėtose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	nagrinėtasis	nagrinėtieji	nagrinėtoji	nagrinėtosios	-	-
kilm.	nagrinėtojo	nagrinėtųjų	nagrinėtosios	nagrinėtųjų	-	-
naud.	nagrinėtajam	nagrinėtiesiems	nagrinėtajai	nagrinėtosioms	-	-
gal.	nagrinėtąjį	nagrinėtuosius	nagrinėtąją	nagrinėtąsias	-	-
įnag.	nagrinėtuoju	nagrinėtaisiais	nagrinėtąja	nagrinėtosiomis	-	-
viet.	nagrinėtajame	nagrinėtuosiuose	nagrinėtojoje	nagrinėtosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. nagrinėtas, mot. g. nagrinėta.

nagrinėtų

1. tas, kurį nagrinėjo

Etimologija

<= nagrinėti, nagrinėja, nagrinėjo

---