neįmigtinuoju

 Lietuvių kalba

Dalyvis

neįmigtinuoju (reik. dlv., įvard. f. vyr. g. vns. įnag.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. neįmigtinas, mot. g. neįmigtina
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neįmigtinas	neįmigtini	neįmigtina	neįmigtinos	neįmigtina	-
kilm.	neįmigtino	neįmigtinų	neįmigtinos	neįmigtinų	-	-
naud.	neįmigtinam	neįmigtiniems	neįmigtinai	neįmigtinoms	-	-
gal.	neįmigtiną	neįmigtinus	neįmigtiną	neįmigtinas	-	-
įnag.	neįmigtinu	neįmigtinais	neįmigtina	neįmigtinomis	-	-
viet.	neįmigtiname	neįmigtinuose	neįmigtinoje	neįmigtinose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neįmigtinasis	neįmigtinieji	neįmigtinoji	neįmigtinosios	-	-
kilm.	neįmigtinojo	neįmigtinųjų	neįmigtinosios	neįmigtinųjų	-	-
naud.	neįmigtinajam	neįmigtiniesiems	neįmigtinajai	neįmigtinosioms	-	-
gal.	neįmigtinąjį	neįmigtinuosius	neįmigtinąją	neįmigtinąsias	-	-
įnag.	neįmigtinuoju	neįmigtinaisiais	neįmigtinąja	neįmigtinosiomis	-	-
viet.	neįmigtinajame	neįmigtinuosiuose	neįmigtinojoje	neįmigtinosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. neįmigtinas, mot. g. neįmigtina.
• Skiemenys: ne-į-mig-ti-nuo-ju

neįmigtinuoju

1. tas, dėl kurio reikia neįmigti

Etimologija

<= neįmigti, neįminga, neįmigo <= ne- + įmigti, įminga, įmigo <= į- + migti, minga, migo

---