neįmingančiąja

 Lietuvių kalba

Dalyvis

neįmingančiąja (es. l. veik. dlv., įvard. f. mot. g. vns. įnag.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. neįmingantis, mot. g. neįminganti
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neįmingąs, neįmingantis	neįmingą, neįmingantys	neįminganti	neįmingančios	-	neįmingą
kilm.	neįmingančio	neįmingančių	neįmingančios	neįmingančių	-	-
naud.	neįmingančiam	neįmingantiems, neįmingantiem	neįmingančiai	neįmingančioms, neįmingančiom	-	-
gal.	neįmingantį	neįmingančius	neįmingančią	neįmingančias	-	-
įnag.	neįmingančiu	neįmingančiais	neįmingančia	neįmingančiomis	-	-
viet.	neįmingančiame, neįmingančiam	neįmingančiuose, neįmingančiuos	neįmingančioje, neįmingančioj	neįmingančiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neįmingantysis	neįmingantieji	neįmingančioji	neįmingančiosios	-	-
kilm.	neįmingančiojo	neįmingančiųjų	neįmingančiosios	neįmingančiųjų	-	-
naud.	neįmingančiajam	neįmingantiesiems	neįmingančiajai	neįmingančiosioms	-	-
gal.	neįmingantįjį	neįmingančiuosius	neįmingančiąją	neįmingančiąsias	-	-
įnag.	neįmingančiuoju	neįmingančiaisiais	neįmingančiąja	neįmingančiosiomis	-	-
viet.	neįmingančiajame	neįmingančiuosiuose	neįmingančiojoje	neįmingančiosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. neįmingantis, mot. g. neįminganti.
• Skiemenys: ne-į-min-gan-čią-ja

neįmingančiąja

1. ta, kuri neįminga

Etimologija

<= neįmigti, neįminga, neįmigo <= ne- + įmigti, įminga, įmigo <= į- + migti, minga, migo

---