Veiksmažodis; pagrindinės formos: neįnervinti, neįnervina, neįnervino
|
Tiesioginė nuosaka
|
|
Esamasis
|
Būtasis kartinis
|
Būtasis dažninis
|
Būsimasis
|
aš
|
neįnervinu
|
neįnervinau
|
neįnervindavau
|
neįnervinsiu
|
tu
|
neįnervini
|
neįnervinai
|
neįnervindavai
|
neįnervinsi
|
jis, ji
|
neįnervina
|
neįnervino
|
neįnervindavo
|
neįnervins
|
mes
|
neįnerviname, neįnervinam
|
neįnervinome, neįnervinom
|
neįnervindavome, neįnervindavom
|
neįnervinsime, neįnervinsim
|
jūs
|
neįnervinate, neįnervinat
|
neįnervinote, neįnervinot
|
neįnervindavote, neįnervindavot
|
neįnervinsite, neįnervinsit
|
jie, jos
|
neįnervina
|
neįnervino
|
neįnervindavo
|
neįnervins
|
Tariamoji nuosaka
|
|
Vienaskaita
|
Daugiskaita
|
1 asm.
|
neįnervinčiau
|
neįnervintumėme, neįnervintumėm, neįnervintume
|
2 asm.
|
neįnervintumei, neįnervintum
|
neįnervintumėte, neįnervintumėt
|
3 asm.
|
neįnervintų
|
neįnervintų
|
Liepiamoji nuosaka
|
|
Vienaskaita
|
Daugiskaita
|
1 asm.
|
-
|
neįnervinkime, neįnervinkim
|
2 asm.
|
neįnervinki, neįnervink
|
neįnervinkite, neįnervinkit
|
3 asm.
|
teneįnervina, teneįnervinie
|
teneįnervina, teneįnervinie
|
neįnervinat
<= ne- + įnervinti, įnervina, įnervino <= į- + nervinti, nervina, nervino