| Veiksmažodis; pagrindinės formos: neįnervinti, neįnervina, neįnervino
|
| Tiesioginė nuosaka
|
|
|
Esamasis
|
Būtasis kartinis
|
Būtasis dažninis
|
Būsimasis
|
| aš
|
neįnervinu
|
neįnervinau
|
neįnervindavau
|
neįnervinsiu
|
| tu
|
neįnervini
|
neįnervinai
|
neįnervindavai
|
neįnervinsi
|
| jis, ji
|
neįnervina
|
neįnervino
|
neįnervindavo
|
neįnervins
|
| mes
|
neįnerviname,
neįnervinam
|
neįnervinome,
neįnervinom
|
neįnervindavome,
neįnervindavom
|
neįnervinsime,
neįnervinsim
|
| jūs
|
neįnervinate,
neįnervinat
|
neįnervinote,
neįnervinot
|
neįnervindavote,
neįnervindavot
|
neįnervinsite,
neįnervinsit
|
| jie, jos
|
neįnervina
|
neįnervino
|
neįnervindavo
|
neįnervins
|
| Tariamoji nuosaka
|
|
|
Vienaskaita
|
Daugiskaita
|
| 1 asm.
|
neįnervinčiau
|
neįnervintumėme,
neįnervintumėm,
neįnervintume
|
| 2 asm.
|
neįnervintumei,
neįnervintum
|
neįnervintumėte,
neįnervintumėt
|
| 3 asm.
|
neįnervintų
|
neįnervintų
|
| Liepiamoji nuosaka
|
|
|
Vienaskaita
|
Daugiskaita
|
| 1 asm.
|
-
|
neįnervinkime,
neįnervinkim
|
| 2 asm.
|
neįnervinki,
neįnervink
|
neįnervinkite,
neįnervinkit
|
| 3 asm.
|
teneįnervina,
teneįnervinie
|
teneįnervina,
teneįnervinie
|
teneįnervinie
<= ne- + įnervinti, įnervina, įnervino <= į- + nervinti, nervina, nervino
