neįsijaudintų

 Lietuvių kalba

Veiksmažodis

neįsijaudintų (neig. sangrž. vks., tar. nuos., vns., 3 asm., tar. nuos., dgs., 3 asm.)

Veiksmažodis; pagrindinės formos: neįsijaudinti, neįsijaudina, neįsijaudino
Tiesioginė nuosaka
	Esamasis	Būtasis kartinis	Būtasis dažninis	Būsimasis
aš	neįsijaudinu	neįsijaudinau	neįsijaudindavau	neįsijaudinsiu
tu	neįsijaudini	neįsijaudinai	neįsijaudindavai	neįsijaudinsi
jis, ji	neįsijaudina	neįsijaudino	neįsijaudindavo	neįsijaudins
mes	neįsijaudiname, neįsijaudinam	neįsijaudinome, neįsijaudinom	neįsijaudindavome, neįsijaudindavom	neįsijaudinsime, neįsijaudinsim
jūs	neįsijaudinate, neįsijaudinat	neįsijaudinote, neįsijaudinot	neįsijaudindavote, neįsijaudindavot	neįsijaudinsite, neįsijaudinsit
jie, jos	neįsijaudina	neįsijaudino	neįsijaudindavo	neįsijaudins
Tariamoji nuosaka
	Vienaskaita		Daugiskaita
1 asm.	neįsijaudinčiau		neįsijaudintumėme, neįsijaudintumėm, neįsijaudintume
2 asm.	neįsijaudintumei, neįsijaudintum		neįsijaudintumėte, neįsijaudintumėt
3 asm.	neįsijaudintų		neįsijaudintų
Liepiamoji nuosaka
	Vienaskaita		Daugiskaita
1 asm.	-		neįsijaudinkime, neįsijaudinkim
2 asm.	neįsijaudinki, neįsijaudink		neįsijaudinkite, neįsijaudinkit
3 asm.	teneįsijaudina, teneįsijaudinie		teneįsijaudina, teneįsijaudinie

• žr. pagr. f. neįsijaudinti, neįsijaudina, neįsijaudino
• Skiemenys: ne-į-si-jau-din-tų

neįsijaudintų

Etimologija

<= ne- + įsijaudinti, įsijaudina, įsijaudino <= į- + sangrž. si- + jaudinti, jaudina, jaudino

---

Dalyvis

neįsijaudintų (būt. l. neveik. dlv., vyr. g. dgs. kilm., mot. g. dgs. kilm.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. neįsijaudintas, mot. g. neįsijaudinta
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neįsijaudintas	neįsijaudinti	neįsijaudinta	neįsijaudintos	neįsijaudinta	-
kilm.	neįsijaudinto	neįsijaudintų	neįsijaudintos	neįsijaudintų	-	-
naud.	neįsijaudintam	neįsijaudintiems	neįsijaudintai	neįsijaudintoms	-	-
gal.	neįsijaudintą	neįsijaudintus	neįsijaudintą	neįsijaudintas	-	-
įnag.	neįsijaudintu	neįsijaudintais	neįsijaudinta	neįsijaudintomis	-	-
viet.	neįsijaudintame	neįsijaudintuose	neįsijaudintoje	neįsijaudintose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neįsijaudintasis	neįsijaudintieji	neįsijaudintoji	neįsijaudintosios	-	-
kilm.	neįsijaudintojo	neįsijaudintųjų	neįsijaudintosios	neįsijaudintųjų	-	-
naud.	neįsijaudintajam	neįsijaudintiesiems	neįsijaudintajai	neįsijaudintosioms	-	-
gal.	neįsijaudintąjį	neįsijaudintuosius	neįsijaudintąją	neįsijaudintąsias	-	-
įnag.	neįsijaudintuoju	neįsijaudintaisiais	neįsijaudintąja	neįsijaudintosiomis	-	-
viet.	neįsijaudintajame	neįsijaudintuosiuose	neįsijaudintojoje	neįsijaudintosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. neįsijaudintas, mot. g. neįsijaudinta.
• Skiemenys: ne-į-si-jau-din-tų

neįsijaudintų

1. tas, kurį neįsijaudino

Etimologija

<= neįsijaudinti, neįsijaudina, neįsijaudino <= ne- + įsijaudinti, įsijaudina, įsijaudino <= į- + sangrž. si- + jaudinti, jaudina, jaudino

---

Siekinys

• Skiemenys: ne-į-si-jau-din-tų

neįsijaudintų (tarm.| ryt.)

Etimologija

<= neįsijaudinti, neįsijaudina, neįsijaudino <= ne- + įsijaudinti, įsijaudina, įsijaudino <= į- + sangrž. si- + jaudinti, jaudina, jaudino

Antonimai

    neįsijaudintų: bendrai

įsijaudintų (lt)

Vertimai

  neįsijaudintų: bendrai

---